Lietuvos sporto universiteto mokslininkų tyrimais, kaip žmogaus organizmas pratinasi prie šalčio, domisi užsienio kolegos, nes panašių pasaulyje atliekama labai mažai.
Kauniečių tyrime dalyvavę savanoriai tris savaites kiekvieną rytą praleisdavo 14 laipsnių vandenyje. Žiemą nesirgo nė vienas. Tyrėjai pataria neturintiems sveikatos bėdų, rytais bent pusę minutės praustis šaltesniu vandeniu - jie tvirtina, kad atsparumas šalčiui susiformuos jau po savaitės.
Kaip žmogaus organizmas reaguoja į šaltį
Kaunietė Lukrecija Nemuno saloje sportuoja beveik kas rytą – ji džiaugiasi visais metų laikais ir artėjančią žiemą tinginiauti ant sofos neketina.
„Greitai pradėsime 30 dienų – į eketę: renkamės, važiuojame į Lampėdžius, ten išsikertame eketę ir maudomės. Tai žiemą kaip tik yra įdomiau ir smagiau sveikuolė iš Kauno Lukrecija Augustaitytė.
Kaip žmogaus organizmas reaguoja į šaltį, čia, Lietuvos sporto universiteto laboratorijoje, mokslininkai tyrė dvejus metus. Tris savaites savanoriai kiekvieną rytą lipdavo į maždaug 14 laipsnių vandenį – mokslininkai stebėjo, kaip keičiasi kūnų temperatūra, pojūčiai, tyrė kraują, imuninės sistemos reakcijas būnant šaltame vandenyje.
Mokslininkas sako, šalčio šokas po 20 dienų nebuvo toks stiprus kaip pirmosiomis dienomis ir šaltame vandenyje išbūti savanoriams buvo lengviau ne tik fiziologiškai, bet ir psichologiškai.
Pasak tyrėjo, būtent psichologinis nusiteikimas labai svarbus esant šalčiui, o kūną žiemai galima paruošti.
„Jeigu pasitinkant tokį šaltį, tai visumoje vienas iš tokių labiausiai rekomenduotinų yra tiesiog apsiprausimas vėsiu vandeniu. Būnant vonioje, duše, užtenka iki 30 sekundžių pabūti 14-15 laipsnių, kad per savaitę jau turėtume atsparumą, imunitetą šalčiui“, – aiškina Marius Brazaitis, Lietuvos sporto universiteto profesorius.
Domimasi ir užsienyje
Tyrime dalyvavę 14 savanorių – jaunų sveikų vyrų žiemą nesirgo.
Mokslininkas sako, Nyderlanduose tyrėjai stebėjo apie 3 tūkstančius savanorių, kurie kas rytą šaltu vandeniu prausdavosi nuo pusės iki pusantros minutės.
„Metus laiko stebėjo, kiek tie dalyviai tiesiog pasiimdavo nedarbingumo lapelių, tai tyrimo rezultatai parodė, kad maždaug 30 procentų tų nedarbingumo lapelių buvo mažiau“, – sako M. Brazaitis.
Lietuvos sporto universiteto mokslininkų tyrimais domisi užsienio kolegos ir žiniasklaida, tokių tyrimų, ypač apie grūdinimąsi, atliekama nedaug.
Plačiau žiūrėkite reportaže nuo 17.45 min.:
