Mokslas ir IT

2019.11.21 05:30

Pensininkai – universitete: mokslininkai jaučia spaudimą išeiti, tačiau universitetai teigia kitaip

iš Oksfordo dėl amžiaus „iškrapštė“ Nobelio premijos laureatą
Tautvydas Lukaševičius, LRT.lt2019.11.21 05:30

Kad garbingo amžiaus sulaukę senjorai geba mokytis universitete nėra naujiena, tačiau kiek pensinio amžiaus mokslininkų turėtų jame dėstyti? Ar senoji akademinė bendruomenė turėtų užleisti vietą jauniems mokslininkams, o galbūt turėtų būti sukurta sistema, padedanti perimti išeinančių mokslininkų gerąją patirtį ir žinias?

Pasak Lietuvos universitetų atstovų, kiekviena situacija vertinama individualiai, kartais studentai labai mėgsta vyresnius dėstytojus, kartais juos aštriai kritikuoja ir jais skundžiasi. Būtent dėl šios priežasties atliekamos studentų apklausos, kurias išanalizavus daromos išvados apie mokslininko tinkamumą dėstyti. Tiesa, ar nenutinka taip, kad griežtesni ir reiklesni dėstytojai sulaukia ir blogesnių studentų vertinimų?

LRT.lt kalbinti pensinio amžiaus dėstytojai, kurie mokslinį darbą dirbo tiek Vilniaus universitete (VU), tiek Kauno technologijos universitete (KTU), teigė, kad kova su vyresnio amžiaus dėstytojais suaktyvėjo per pastaruosius penkerius metus.

Pasak profesorių, kurie nesutiko, kad jų pavardės būtų skelbiamos viešai, dažniausiai niekas tiesiogiai neišvaro žmogaus dėl amžiaus, tačiau pradeda mažinti krūvį, kontaktinių valandų skaičių. Drastiškai sumažėja atlyginimas, todėl toliau dėstyti tiesiog neapsimoka. Tiesa, jie pripažįsta, kad pasitaiko atvejų, kai prašoma, kad pensinio amžiaus sulaukęs dėstytojas toliau liktų dėstyti universitete, nes tiesiog nėra, kuo jį pakeisti.

Oksfordo universitetas išprašė Nobelio premijos laureatą

2019 m. Nobelio chemijos premija atiteko 97 metų amžiaus sulaukusiam Johnui Goodenoughui, kuris ir toliau sėkmingai dirba Teksaso universitete. Jis tapo vyriausiu visų laikų Nobelio premijos laureatu, o premija jam paskirta už pasiekimus tobulinant ir kuriant ličio jonų baterijas.

Po premijos laureatų paskelbimo ceremonijos mokslininkas sulaukė gana daug žiniasklaidos dėmesio ir nepraleido progos papasakoti apie tai, kaip prieš 32 metus buvo „išspirtas“ iš prestižinio Oksfordo universiteto Jungtinėje Karalystėje. Universiteto vadovybė jo paprašė, kad jis paliktų universitetą, nes mokslininkas sulaukė 65 metų amžiaus.

„JAV, Teksaso universitete, niekas tokiomis kvailystėmis neužsiima. Supratau, kad neteksiu darbo, nors tikrai į pensiją išeiti nenorėjau. Norėjau ir toliau aktyviai dirbti, todėl išskridau į JAV. Manau, kad yra labai kvaila versti žmones baigti jų karjeras, jei jie to nenori. Per tuos 33 metus padariau daug prasmingų ir reikalingų darbų“, – „The Times“ savo buvusį universitetą kritikavo Nobelio premijos laureatas.

Sėkmės atveju – darbas iki 71 m. amžiaus

Vilniaus universiteto bendruomenės reikalų prorektorė dr. Birutė Švedaitė-Sakalauskė LRT.lt aiškino, kad Vilniaus universitete pensinio amžiaus sulaukusių akademinių darbuotojų politiką reglamentuoja VU Statuto 15 straipsnio 4 ir 9 punktai (o Statutas tvirtinamas Lietuvos Respublikos įstatymu).

Juose teigiama, kad jeigu dėstytojas ar mokslo (meno) darbuotojas antrą kartą laimi konkursą toms pačioms pareigoms eiti, su juo sudaroma neterminuota darbo sutartis. Ši sutartis pasibaigia paskutinę mokslo metų, kuriais tam darbuotojui sukaks 65 metai, dieną. Tačiau yra galimybė terminuotą darbo sutartį pratęsti dar nuo 3 iki 6 metų.

„Vyresni kaip 65 metų dėstytojai, mokslo darbuotojai, kurie atitinka visus reikalavimus, keliamus toms pareigoms atlikti, gali dirbti Universitete, jeigu Senatas pritaria, kad su jais būtų sudaryta terminuota darbo sutartis ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Tokią sutartį Senato sprendimu vieną kartą galima sudaryti pakartotinai. Taigi, akademiniai darbuotojai universitete su atskiromis terminuotomis sutartimis dar gali dirbti iki 71 metų amžiaus“, – teigė ji.

Iš visų Vilniaus universiteto 2889 akademinių darbuotojų pensinio amžiaus yra sulaukę 244 (beveik 8,5 proc.).

„Tačiau Statute įtvirtintos su akademinių darbuotojų pensiniu amžiumi susijusios nuostatos yra tik viena dalis šios politikos. Iš kitos pusės universitetas siūlo ir kitokias bendradarbiavimo ir įsitraukimo į universiteto veiklą formas: su aktyviais pensinio amžiaus sulaukusiais akademiniais darbuotojais siekia išlaikyti dalykinius darbinius santykius per projektinę veiklą. Už ypatingus mokslo, mokymo veiklos nuopelnus pensinio amžiaus ribą pasiekusiam profesoriui gali būti suteiktas profesoriaus emerito vardas. Profesoriui emeritui mokama nustatyto dydžio mėnesinė išmoka ir sudaromos sąlygos dalyvauti akademinėje ir kitoje veikloje“, – teigė VU prorektorė.

Jos teigimu, kitiems pensinio amžiaus ribą pasiekusiems ilgamečiams universiteto dėstytojams ir mokslo darbuotojams Senato nustatyta tvarka gali būti suteiktas universiteto afilijuotojo dėstytojo ar mokslo darbuotojo ir (arba) kitas universitetui nusipelniusio dėstytojo ar mokslo darbuotojo garbės vardas (statusas). Tokiu būdu šiems darbuotojams taip pat sudaromos galimybės palaikyti su universitetu mokslinius, pedagoginius ir kūrybinius ryšius.

Paklausta apie kylančius ginčus dėl to, kad pensinio amžiaus sulaukęs mokslininkas nenori išeiti užtarnauto poilsio, VU prorektorė teigė, kad tokių atvejų pasitaiko labai retai. Jos žiniomis, buvo tik vienas toks ginčas.

Teigia, kad būna verčiami išeiti savo noru

Valstybinės darbo inspekcijos atstovė LRT.lt aiškino, jog tai, kad asmuo sulaukė pensinio amžiaus, nėra pagrindas darbdaviui nutraukti darbo sutartį su tokiu darbuotoju.

„Pats darbuotojas, vadovaudamasis Darbo kodekso 56 str. 1 d. 4 p., rašytiniu pareiškimu, įspėdamas darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, turi teisę nutraukti darbo sutartį, jeigu jam sukako įstatymų nustatytas senatvės pensijos amžius ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas pas tą darbdavį. Nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką“, – rašoma atsakyme.

Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, darbo ginčų dėl išėjimo į pensiją pasitaiko gana retai.

„Pasitaiko, kai darbuotojai, tarp jų ir sulaukę senatvės pensijos amžiaus, prašo pripažinti atleidimą iš darbo darbuotojo iniciatyva („savo noru“) neteisėtu, nes buvo tiesiogiai ar netiesiogiai verčiami nutraukti darbo santykius. Pasitaiko, kad į VDI kreipiasi senatvės pensijos amžiaus sukakę darbuotojai, kurie dar nori dirbti, bet darbdavys jau duoda suprasti, kad darbo santykių su darbuotoju tęsti nebenori.

Galimi ginčai ir dėl diskriminacijos amžiaus pagrindu, pavyzdžiui, suteikiama mažiau darbo, dėl ko darbuotojas gauna mažesnį priedą“, – komentavo Valstybinės darbo inspekcijos atstovė.

75 metų profesorius – pavyzdys kitiems

Kauno technologijos universitete (KTU) dirba 66 pensinio amžiaus akademiniai darbuotojai, t. y. 7 proc. visų akademinių (dėstytojų ir tyrėjų) darbuotojų (iš viso 956). Žiūrint pagal lytį, pensinio amžiaus moterų yra 3,5 proc., o vyrų – beveik 10 proc.

„KTU veiklos dokumentuose nerasite ribojimų dirbti akademinį darbą dėl pensinio amžiaus. Labiausiai vertiname kiekvieno žmogaus kompetencijas, sukauptą patirtį bei kuriamą pridėtinę vertę, nepriklausomai nuo amžiaus. Turime tiek jaunų, tiek garbaus amžiaus profesorių. Garbaus amžiaus specialistai dirba ugdydami jaunąją kartą, perduodami jiems savo žinias ir patirtį, o kai kurių jų produktyvumo ir kuriamo rezultato dar galėtų pavydėti ir jaunesni kolegos“, – teigė KTU atstovas spaudai Mantas Lapinskas.

Pasak jo, ne kartą yra nutikę ir taip, kad dėl unikalių sukauptų žinių ir patirties kai kuriuos pensinio amžiaus sulaukusius darbuotojus, norinčius išeiti užtarnauto poilsio, dar prikalbiname pasilikti dirbti, kad būtų užtikrinamas žinių ir įgūdžių perdavimas.

„Vienas geriausių pavyzdžių – profesorius, habilituotas daktaras Rymantas Jonas Kažys (75 m.), KTU dirbantis jau 54-erius metus, savo gyvenimą paskyręs ultragarsiniams tyrinėjimams, o jo išradimai ir mokslinis darbas ir šiandien gelbsti gyvybes. Ne kartą apdovanotas įvairiomis premijomis, pernai profesorius buvo apdovanotas Kauno miesto 2018 m. mokslininko premija“, – pasakojo KTU atstovas.

Tiek KTU, tiek VU veikia emeritų klubai. Pasak universitetų atstovų, akademiniai darbuotojai, baigę savo aktyvią darbinę veiklą, gali tęsti veiklą universitete kaip konsultantai ar dirbdami savanorystės pagrindais.

Riba – 70 metų

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) atstovė teigė, kad VGTU bendruomenė vadovaujasi lygių galimybių principais, kurie apibrėžti Vilniaus Gedimino technikos universiteto deklaracijoje dėl lygių galimybių užtikrinimo.

„Dėstytojai, kurie yra vyresni kaip 65 metų amžiaus ir pareiškia norą toliau dirbti universitete, gali tęsti darbus iki trejų metų, pritarus Senatui. Pratęsimų skaičius nėra ribojamas, tačiau didžioji dauguma jų yra iki 70 metų. Šiuo metu universitete dirba 37 darbuotojai, gavę Senato pritarimą. Senatas, priimdamas sprendimus, atsižvelgia į dėstytojo patirtį, studentų vertinimus. Taip pat VGTU profesoriams, vyresniems nei 65 metai, gali būti suteikiamas emerito vardas, paliekantis galimybę, net ir sulaukus garbingo amžiaus, būti universiteto bendruomenės nariu“, – komentavo VGTU.

VGTU šiuo metu dirba 63 akademinio personalo darbuotojai, sulaukę pensinio amžiaus.