Mokslas ir IT

2019.11.09 19:16

Tarsi Valkirijos: prieš tūkstantį metų vikingų moterys mėgavosi lyčių lygybe

mokslininkai teigia, kad tokia tradicija padėjo Skandinavijos šalims suklestėti
LRT.lt2019.11.09 19:16

Vikingų bendruomenė galėjo būti puikus lyčių lygybės pavyzdys prieš tūkstantmetį, kai moterys visoje Europoje nebuvo taip vertinamos kaip vyrai. Nauji tyrimai rodo, kad toks modernus požiūris galėjo prisidėti prie Skandinavijos tautų klestėjimo šiandien, skelbia „Live Science“.

Mokslininkai žurnale „Economics & Human Biology“ rašo, kad vikingų epochos vyrai ir moterys mėgavosi „nepaprasta“ lygybe, ypač jei situaciją lyginsime su kitais Europos regionais, kuriuose pirmenybė buvo teikiama berniukams.

„Mes iškėlėme hipotezę, kad jei mergaitės ir moterys gautų mažiau maisto ir jomis būtų mažiau rūpinamasi, nukentėtų visa bendruomenė ir patys vyrai“, – pranešime cituojama tyrėja Laura Maravall.

Tubingeno universiteto mokslininkai išanalizavo tūkstančių metų senumo Skandinavijos gyventojų dantis ir griaučius, kad galėtų palyginti vyrų ir moterų sveikatą. Tyrėjai naudojosi unikalia duomenų baze, kurioje galima rasti informacijos iš archeologinių kasinėjimų vietų visame pasaulyje.

Mokslininkai nustatė, kad tiek vyrų, tiek moterų dantų emalis ir šlaunikaulio ilgis buvo santykinai vienodas. Mokslininkai tvirtina, kad nepakankamai maitinamų ar neprižūrimų mergaičių emalis būtų pažeistas. Vadinasi, tiek mergaitėms, tiek berniukams vikingų bendruomenėse buvo skiriama tiek pat dėmesio ir laiko.

Pasak tyrėjų, tai reiškia, kad berniukai ir mergaitės maisto ir kitų išteklių gaudavo vienodai. Šiuos atradimus patvirtino atlikta šlaunies kaulo ilgio analizė – ilgesnės šlaunys atskleidžia informacijos apie ūgį, o tai gali būti geros sveikatos ir pakankamai visavertės mitybos požymis.

„Tokios moterys Šiaurės šalyse galėjo prisidėti prie mitų apie Valkirijas populiarumo: jos buvo stiprios, sveikos ir aukštos“, – teigė tyrimo bendraautorius Jorgas Batenas ir pridūrė, kad mieste gyvenimas buvo kitoks.

„Švedijos miestai Lundas ir Sigtuna – dabartinėje Stokholmo teritorijoje – ir Trondheime, Norvegijoje, ankstyvaisiais viduramžiais buvo sukūrę klasių sistemą. Ten moterys negalėjo mėgautis lygybe kaip jų seserys kaime“, – sakė archeologas.

Tyrėjai teigia, kad lygybė galėjo būti susijusi su atliekamo darbo pobūdžiu. Augalų auginimas iš esmės buvo vertinamas kaip vyro užduotis, nes tam reikia didesnės raumenų jėgos, tačiau auginant gyvulius moterys galėjo prisidėti prie šeimos gerbūvio, o tai pagerino jų padėtį visuomenėje.

Skandinavės įprastai buvo labiau pasiturinčios nei moterys kituose Europos regionuose, ypač Viduržemio jūros ir Rytų Europos miestuose. Moterys sugebėjo išsaugoti savo gerbiamą vietą visuomenėje per pastaruosius 1000 metų. Tyrėjai teigia, kad dėl šios priežasties Norvegija, Danija, Švedija ir Suomija šiandien yra taip vertinamos dėl švietimo, sveikatos apsaugos sistemų, ekonominės gerovės ir ilgesnės žmonių gyvenimo trukmės.