Ankstesnių tyrimų metu nustatyta, kad bėgimas sumažina nutukimo, padidėjusio kraujospūdžio, per didelio cholesterolio kiekio, antro tipo diabeto, širdies ligų ir vėžio riziką. Bėgimas taip pat pagerina širdies darbą ir medžiagų apykaitą. Šįkart mokslininkai nusprendė išsiaiškinti, kiek reiktų bėgioti, kad sumažėtų ankstyvos mirties tikimybė.
Moksliniame straipsnyje, publikuotame „British Journal of Sports Medicine“, skelbiama, kad iš viso tyrime dalyvavo daugiau kaip 230 tūkst. žmonių, iš kurių 10 proc. buvo bėgikai. Tyrimo dalyvių sveikata buvo stebina gana ilgą laiką – nuo 5,5 iki 35 metų. Per visą tyrimo laiką mirė 25 tūkst. 951 žmogus.
Išanalizavus statistinius duomenis, paaiškėjo, kad bėgikų tikimybė mirti per tyrimo laiką buvo 27 procentais mažesnė, nei tų, kurie nebėgioja. Bėgimas susietas su 30 procentų mažesne mirties nuo širdies ligos tikimybe ir 23 procentais mažesne mirties nuo vėžio tikimybe.
Viktorijos universiteto mokslininkų teigimu, jie nerado įrodymų, kad nuo bėgiojimo laiko gali priklausyti didesnė ar mažesnė ankstyvos mirties rizika. Pasak jų, užtenka bėgti kartą per savaitę ir tam skirti apie 50 min. laiko. Tyrėjai taip pat nerado įrodymų, kad bėgiojimo gali būti per daug – net ir itin daug bėgiojančių asmenų sveikata išliko geresnė nei tų, kurie nebėgioja.
Tyrėjai skelbia, kad didesnės įtakos neturi ir bėgimo greitis. Straipsnyje rašoma, kad panaši nauda jaučiama bėgant nuo 8 iki 13 kilometrų per valandą greičiu.
