Mokslas ir IT

2019.10.29 12:37

VDU rektorius Augutis: ne branduolinė energetika yra baisiausia

daugiausia gyvybių pareikalavo hidroenergetika
Birutė Mačienė, ELTA 2019.10.29 12:37

Antradienį Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) teatre vyks VDU Academia cum laude organizuojamas kauniečių susitikimas. Jame paskaitą „Nuo Černobylio iki Astravo“ skaitys VDU rektorius prof. hab. dr. Juozas Augutis. Prieš renginį kalbėdamas su naujienų agentūra ELTA, prof. J. Augutis sakė, kad paskaitos temą padiktavo jo patirtis, sukaupta sprendžiant su Ignalinos atominės elektrinės ir energetinio saugumo klausimais susijusias problemas.

Taip pat ją inspiravo ir didelio atgarsio visuomenėje sulaukęs HBO serialas „Černobylis“ bei kiek anksčiau Lietuvoje pakartotas Nobelio literatūros premijos laureatės Svetlanos Aleksijevič knygos „Černobylio malda“ leidimas, o ir dar politikų akiratyje bei viešojoje erdvėje nuolat atsiduriantis Astravo atominės jėgainės klausimas.

„Ne vien Černobylyje, bet ir JAV, Japonijoje ar kitose pasaulio vietose įvykusios atominių elektrinių avarijos verčia šiandien permąstyti Lietuvos, kaimyninių valstybių ir pasaulio energetikos strategiją, svarstyti ne vien techninius, bet ir fundamentinius saugumo post-tiesos visuomenėje klausimus. Taip, visos avarijos yra baisios, bet ne branduolinė energetika, nors ir kaip keista, yra baisiausia. Daugiausia žmonių gyvybių iki šiol pareikalavusi per avarijas yra hidroenergetika (matuojant santykinai pagal pagamintą energijos kiekį). Čia panašiai, kaip lyginant keliones lėktuvu ir automobiliu. Psichologiškai pavojingesnis žmonėms atrodo lėktuvas, bet automobilių avarijų aukų (santykinai nuvažiuotų kilometrų skaičiui) yra kur kas daugiau nei po lėktuvų avarijų. Tad važiuoti automobiliu rizika didesnė, nei skristi lėktuvu, tik retas tuo tiki“, – sakė prof. J. Augutis.

Jam apmaudu, kad Lietuvos politinėj padangėj užsitęsę ginčai ir debatai apie atominę energetiką vyko kaip tik atominės elektrinės statybų Astrave įkarštyje. Ir užuot pastačiusi savą elektrinę saugesniu atstumu nuo sostinės, Lietuva dabar turės taikstytis su šalies pašonėje, per 40 kilometrų nuo Vilniaus, iškilusiu „rusiško dizaino“ objektu.

„Paskaitoje mėginsiu atsakyti į klausimus, o kodėl žmonija išvis užsiima tokiais projektais, kuo jie naudingi, kaip reikia saugotis nuo galimos grėsmės, jei įvyktų katastrofa, kada rizika priimtina, kada ne? Aišku, aš nemanau, jog dabar lieka vienas kelias: kas rytą atsikėlus melstis, kad Astrave nieko neįvyktų ir kad tik elektrinė nesprogtų. Bet manau, normaliai gyvenant, visiems reikia stengtis, kad tas mūsų gyvenimas būtų kiek įmanoma saugesnis“, – sakė VDU rektorius dr. J. Augutis.