Mokslas ir IT

2019.10.25 16:44

Mokslininkai įminė dar vieną 70 m ilgio Bajė gobeleno mįslę – žino, kam jis buvo skirtas

LRT.lt 2019.10.25 16:44

Nors vadinamas gobelenu, tai yra siuvinys. Gobelenai yra išaudžiami staklėmis, o visos 58 Bajė (pranc. Bayeux Tapestry) kūrinyje vaizduojamos scenos ant pagrindinio audeklo išsiuvinėtos rankomis. Kūrinys yra vienas garsiausių viduramžių epochos siuvinių, kurio ilgis – 70 metrų, o plotis – 50 centimetrų. Tiek jo kilmę, tiek paskirtį gaubė daugybė paslapčių. Šiandien mokslininkai tikina, kad jiems pavyko įminti vieną iš jų.

„Journal of the Bristish Archaeological Association“ leidinyje rašoma, kad kūrinio matmenys idealiai tiko tam, kad jis būtų laikomas Bajo katedros Normandijoje navoje. Pasak Christopherio Nortono, Yorko universiteto mokslininko, tai pats paprasčiausia ir įtikinamiausias paaiškinimas, kokiu tikslu buvo sukurtas šis meno kūrinys.

Bajė gobelenas – labai vertingas istorinis artefaktas, vaizduojantis Hastingso mūšį, medžioklės scenas, mitologines figūras. Vis dėlto istorinių įvykių tikslumą ir objektyvumą reiktų vertinti kritiškai, nes kūrinyje vaizduojamas tik normanų požiūris į įvykius. Tiesa, šis kūrinys leidžia daugiau sužinoti ne tik apie vieną garsiausių konfliktų Europos istorijoje, tačiau ir apie to meto žmonių kasdienybę – madas, agrokultūrą.

Kur buvo sukurtas?

Ne vieną amžių nesutariama, kur šis kūrinys buvo pagamintas. Yra manančių, kad gobeleno autorė – Vilhelmo I Užkariautojo žmona Matilda ir jos rūmų Prancūzijoje dvariškės. Tačiau dauguma tyrėjų šiandien teigia, kad gobeleną pasiuvo Vilhelmo netikras brolis, Bajė vyskupas Odo. Kūrinys buvo pasiūtas netrukus po normanų pergalės mūšyje, o ypatingomis progomis būdavo iškeliamas Bajė katedroje.

Devynios atskiros kūrinio dalys greičiausiai buvo išsiuvinėtos profesionalių siuvėjų pietryčių Anglijoje (kur valdė Odo), o tuomet sujungtos į vieną gobeleną. Kadangi pastebimi keli stilistiniai nenuoseklumai, nėra aišku, ar visos dalys buvo pasiūtos vienoje dirbtuvėje.

Didelė dalis lotyniškų užrašų turi anglosaksų rašybos ypatybių. O ypač gera anglosaksų tekstilės kokybė buvo labai vertinama visoje Europoje.

Kuriant Bajė gobeleną žodžiai ir kontūrai buvo išsiuvinėti viena technika, o „užpildas“ – kita. Siužetai išsiuvinėti panaudojus vilnonius siūlus, o nudažyti augaliniais dažais, išgautais iš dažinės mėlžolės (mėlyna), dažinės raudės (raudona) ir vakarutės (žalia/geltona).

Nors autoriai turėjo dirbti su gana primityviais įrankiais, tačiau vis tiek sugebėjo sukurti įspūdingą, laiko egzaminą išlaikiusį kūrinį.

Autorystės klausimas

Manoma, kad idėjos autorius buvo vyskupas Odo. Rašytiniai šaltiniai leidžia susieti gobeleną ir jo valdytą katedrą Normandijoje, iškilusią X a. aštuntame dešimtmetyje. Be to, gobelene Odo vaizduojamas net du kartus – puotaujantis prieš mūšį ir kovoje.

Vis dėlto istorikai mano, kad kūrinyje nebuvo atvaizduoti tikro įvykiai – tai buvo tik Odo meninė užgaida. 1067 m. tapęs Kento grafu, vyskupas greitai susikūrė tirono įvaizdį, dėl griežto jo valdymo kilo keli sukilimai.

Karaliui išvykus į kitas šalis, Odo laikinai atlikdavo vadovo funkcijas. Tačiau būtent valdžios troškimas lėmė Odo nuopuolį