Mokslas ir IT

2019.10.23 05:30

6 reformos. Inovacijos – tik ministerijos pavadinime, o ekspertams tai dar viena popierinė reforma

Tautvydas Lukaševičius, LRT.lt2019.10.23 05:30

Žodžiai „inovacija“, „inovacijos“ ir „inovatyvus“ greitai rado šiltą vietą viešųjų asmenų žodyne. Lietuvoje veikia Ekonomikos ir inovacijų ministerija, pradėta vykdyti inovacijų reforma, kuri, pasak jos autorių, turi padidinti verslo išlaidas į inovacijas, sparčiau auginti BVP ir darbo užmokestį. Reformos kritikai atkerta, kad ji panašesnė į dar vieną popierinę reformą, kuri kai kuriais atvejais įneša dar daugiau sumaišties, nesprendžia aktualiausių problemų ir neleidžia sukurti ilgalaikės strategijos ar bent jau plano.

Švietimas, sveikata, mokesčiai, pensijos, inovacijos, šešėlinė ekonomika – sritys, kuriose 17-oji Vyriausybė ėmėsi vykdyti struktūrines reformas. Portalas LRT.lt publikuoja straipsnių ciklą, kuriame apžvelgia, kaip kiekvieną iš šešių reformų sekasi įgyvendinti.

Taip pat skaitykite

Kai vienoje konferencijoje paklausiau į technologinius startuolius investuojančios bendrovės vadovo, kaip jis vertina Lietuvoje vykdomą inovacijų reformą, jo atsakymas bent jau trumpam nustebino: „Vyksta reforma? Neteko girdėti.“

Tačiau kas yra inovacija ir ką bandoma reformuoti? Nors mokslinėje literatūroje sunku rasti vieną „inovacijos“ apibrėžimą, tačiau inovacinės veiklos tikslas yra mokslo tyrimų rezultatų ir išradimų panaudojimas siekiant išplėtoti ir atnaujinti gaminamus produktus ar siūlomas paslaugas, tobulinti technologijas. Pats žodis kilo iš prancūziško „inovacyon“, reiškiančio atnaujinimą.

O dabar iš Viduramžių Prancūzijos grįžkime prie Lietuvoje pradėtos inovacijų reformos.

Ministerija: reforma spartins BVP augimą, eksportą

Ekonomikos ir inovacijų ministerija LRT.lt atsiųstame paaiškinime tvirtina, kad ši reforma yra kompleksinė, ją sudaro daug dalių, tačiau pagrindinis tikslas – paskatinti investicijas į inovacijų sritį sukuriant palankesnę aplinką mokslui ir verslui investuoti į inovatyvių produktų kūrimą ir paslaugų verslui teikimą. Įgyvendinta inovacijų reforma sudarys galimybes gyventojų atlyginimams augti šeštadaliu greičiau, penktadaliu pagreitins BVP augimą, o 2020 metais eksporto mastą padidins dar 1,4 mlrd. eurų.

„Inovacijų reforma jau įsibėgėjusi – priimtas Technologijų ir inovacijų įstatymas, kuris atveria platesnes galimybes mokslininkams ir verslininkams, patvirtinta atnaujinta Sumanios specializacijos programa – vietoj 20-ties prioritetų liko 7 svarbiausi prioritetai, į kuriuos susitelkta skatinant inovacijas šalyje. Sustambinti prioritetai leis tikslingiau panaudoti valstybės turimus finansinius išteklius orientuojantis į didžiausią potencialą turinčius verslo ir mokslo projektus. Taip pat buvo patobulintos 2014–2020 m. ES fondų priemonės ir paskelbti nauji kvietimai kelioms inovacijų srities ir pramonės priemonėms, kurių bendra suma 184,3 mln. eur. Taip pat kuriama palanki ekosistema verslo plėtrai gyvybės mokslų industrijoje, pramonės skaitmeninimui ir dirbtinio intelekto sprendimams“, – rašoma ministerijos komentare.

Ministerija prognozuoja, kad, jei visas inovacijų reformos paketas bus iki galo įgyvendintas, šalies ekonomikai tai turės teigiamos įtakos: iki 2020 m. prognozuojamas BVP padidės nuo 2,5 proc. iki 3 proc.; inovatyvių įmonių skaičius išaugs iki 53 proc.; vidutinis darbo užmokestis padidės iki 7 proc.; bendras prekių ir paslaugų eksportas išaugs iki 10 proc., palyginti su 2019 m.

Mato žingsnį atgal, o ne į priekį

Vilniaus universiteto (VU) Mokslo prorektorius profesorius Rimantas Jankauskas LRT.lt teigė, kad esminių pokyčių dėl reformos nejaučia: „Priimta keletas teisės aktų, tačiau Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atsakomybės sferoje esančių institucijų ir agentūrų konsolidacijos planas nėra net pristatytas. Mes net nežinome, kas planuojama ir kas bus daroma toliau. Be to, kai kurie šią vasarą priimti sprendimai įneša dar daugiau neaiškumo ir sumaišties. Pavyzdžiui, patvirtinta nauja vykdomos eksperimentinės plėtros vertinimo metodika.“

Anot profesoriaus, ji yra labai svarbi, nes turėtų padėti planuojant projektinę veiklą – užsakomuosius tyrimus, mokslinius projektus ir panašiai. „Buvo praplėsta „eksperimentinės plėtros“ sąvoka, naudojamasi ne tik Frascati, bet ir Oslo vadovo naujumo apibrėžties elementais. Tarsi išimama viena dedamoji iš mokslinių tyrimų eksperimentinės plėtros konteksto, neatsižvelgta į tai, kad mokslo plėtra vertinama atliekant ir kasmetinį veiklos vertinimą. Tai tam tikras nesuderinamumas, nes tą vertinimą atlieka Mokslo taryba ir per Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją skiriami tam tikri asignavimai“, – aiškino jis.

Prorektorius tikina, kad Lietuvos universitetų rektorių konferencija jau kreipėsi į Vyriausybę, klausė, kuriais dokumentais bus vadovaujamasi vertinant mokslinę veiklą, tačiau atsakymo negavo, kyla daugiau neaiškumų.

„Universiteto mokslinės veiklos vienas iš kertinių dalykų yra išteklių prognozė, galimybė planuoti, išteklių pastovumas. Kol kas mes tokio dalyko pasigendame ir nematome. Pasigendame Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų susikalbėjimo. Netgi matome žingsnį atgal, nes išskaidomas mokslo, inovacijų ir technologijų planavimas. Viskas tarsi daroma per 2 ministerijas. Atitinkamai skaidomi šioms veikloms skiriami ištekliai, taikomos skirtingos vertinimo ir finansavimo praktikos. Galimas veiklų dubliavimas, o svarbiausia, kad nelieka vieningos politikos“, – dėstė prof. R. Jankauskas.

Vicerektoriaus teigimu, universitetai atsiduria tarp dviejų auklių, kai neaišku, kurios klausyti.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovų teigimu, pernai patvirtintas Technologijų ir inovacijų įstatymas įpareigoja Ekonomikos ir inovacijų ministeriją kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija užtikrinti efektyvų mokslo ir studijų institucijų (MSI) ir ūkio subjektų bendradarbiavimą ir imtis veiksmų, kad toks bendradarbiavimas būtų pagrįstas ekonomine nauda.

Taip bus siekiama, kad greta mokslinių tyrimų didesnis dėmesys būtų skiriamas ir eksperimentinės plėtros (EP) veiklai ir kad vertinant mokslo ir studijų institucijų veiklą ir skiriant šioms įstaigoms finansavimą būtų labiau atsižvelgiama į jų vykdomos eksperimentinės plėtros veiklos apimtis ir jos svorį lyginant su kitomis mokslo ir studijų institucijų veiklomis.

KTU mato ministerijos lyderystę

Kauno technologijos universiteto (KTU) Mokslo ir inovacijų prorektorius doc. dr. Leonas Balaševičius nebuvo toks kategoriškas. „Technologijų ir inovacijų įstatymas priimtas prieš gerus metus ir įsigaliojo nuo šių metų pradžios. Iki to laiko buvo daug įvairaus lygio diskusijų, kartais labai ribojamų laiko. Matome Ekonomikos ir inovacijų ministerijos lyderystę šioje veikloje“, – teigė KTU prorektorius.

Pasak jo, reikia toliau skatinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą: „Iš vienos pusės turime puikią mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūrą universitetuose ir mokslo institutuose. Iš verslo pusės matome naujų produktų ir technologijų poreikį. Tačiau tuo pat metu – ir verslo investicijų į naujų produktų ar technologijų kūrimą stoką. Yra priemonės, pavyzdžiui, inovaciniai čekiai, „Intelektas“, kurios skatina šį bendradarbiavimą.“

Docento teigimu, reforma turi turėti aiškų tikslą, veiksmų planą, finansavimą, tada ji tikrai gali būti naudinga. „Lietuva turi didelį potencialą, kurio efektyviai nepanaudoja. Reikia visų esamų priemonių ar sąlygų tvarumo. Mokslininkams svarbu žinoti – kas bus, kai projektinio finansavimo priemonė pasibaigs. Ar sugebės jie išlikti konkurencingi lokalioje inovacijų ekosistemoje? Kitas dalykas – viešieji pirkimai, dabar esame mažai konkurencingi su kolegomis iš užsienio.

Ar norime konkuruoti pigumu?

VU prorektorius aiškina, kad inovacijų kūrimo procesai sietini ne tik su ekonomikos augimu, didesniu darbo našumu, bet ir su mokslo duomenų valdysena, taip pat su socialinės priežiūros, švietimo ir kultūros, aplinkosaugos problemų sprendimais.

„Vėl koncentruojamasi į našumą ir konkurencingumą, tačiau konkuruoti galima 2 būdais – kokybe arba žemomis kainomis. Šiuo atveju išeina taip, tarsi prioritetas skiriamas žemoms kainoms. Tai, mano nuomone, neatitinka Lietuvos ambicijų. Mokslo žinios turi būti panaudojamos ne tik siekiant komercinių tikslų, bet ir įvairioms valstybės, visuomenės reikmėms patenkinti. Pasigendame darnumo“, – sakė profesorius.

Jo nuomone, stiprioms mokslo ir studijų institucijoms ir aukšto lygio moksliniams tyrimams reikalingas aiškumas, stabilus finansavimas arba bent jau aiškios taisyklės. Tai gali prisidėti prie investicijų pritraukimo, ekonomikos augimo ir gerovės valstybės kūrimo.

„Neatsižvelgiama į tam tikras rizikas, nes moksliniai tyrimai turi netikrumo elementą. Naujumas, neapibrėžtumas yra normali jų dalis. O čia būtinai reikalaujama pasiekti užsibrėžtų rezultatų. Taip tarsi skatinama mažinti inovatyvumą ir eiti taikomosios inovacijos keliu, kai jau gali prognozuoti rezultatus. Taip nebus proveržio. Turi būti numatyta galimybė suklysti. Neigiamas rezultatas taip pat yra rezultatas“, – komentavo VU profesorius.

Pasak jo, kai kuriais atvejais reikia ir daugiau laiko nei 2 ar 3 metai: „Mokslininkai ir institucijos renkasi mažiausiai rizikingas veiklas arba iš viso nedalyvauja jose. Jeigu reikės grąžinti dalį ar visą finansavimą, tai nebus patrauklu. Be to, itin sunku tikėtis stabilumo, kai esame tiek daug priklausomi nuo ES struktūrinių fondų. Artimiausia grėsmė – naujos finansinės perspektyvos gairės. Gali būti, kad kol prasidės naujas periodas, bus 2 metų pertrauka, tai būtų didelė krizė. Turime didelį potencialą, žmones, investuota į infrastruktūrą, tačiau jei bus nutrauktas nuolatinis lėšų įliejimas į šią sistemą, gali būti tikra krizė.“

Profesorius tikina, kad nacionaliniame biudžete taip pat turėtų būti numatyta galimybė tuos netolygumus panaikinti.

„Pasekmės gali būti tokios – mokslininkų pasaulyje vyksta talentų medžioklė. Jei čia nėra finansavimo ir reikia 2 metus tikėti ir laukti, kol jis galbūt atsiras, stipriausi žmonės išvažiuos. Toks trumpalaikis projektavimas, planavimas gali turėti ilgalaikių pasekmių. Pakartosiu, reikia stabilumo. Be to, inovacijoms skiriame tik mažiau nei 1 proc. BVP, o verslas nėra imlus inovacijoms. Žmonės turi matyti perspektyvą. Ne tik asmeninių pajamų, nes mokslininkus motyvuoja ir galimybė save realizuoti, ištekliai savo programai vykdyti, darbo sąlygos, priemonės“, – apie esminių pokyčių reikalingumą sakė prof. Rimantas Jankauskas.

Prestižiniame institute dirbantis lietuvis: tai popierinė reforma

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovų teigimu, labai svarbu, kad įmonės įdarbintų aukštos kvalifikacijos mokslininkus ir tyrėjus – tokiu būdu mokslo potencialas bus panaudojamas naujiems produktams vystyti. Valstybė tuo tikslu siūlo įvairių paramos priemonių, pavyzdžiui, pramoninės doktorantūros skatinimo, kai doktorantas ir dirba įmonėje, ir kartu rengia disertaciją aktualia verslui tema.

Tačiau prestižiniame Maxo Plancko institute dirbantis mokslininkas Gražvydas Lukinavičius LRT.lt teigė, kad kol kas jokių konkrečių pasiūlymų iš Lietuvos pusės neteko girdėti.

„Taigi, man asmeniškai tai panašiau į gražius žodžius popieriuje ir deklaracijas nesiimant kažkokių konkrečių veiksmų bei esminių pokyčių. Kol kas reformos taip pat nejaučiu, nes niekas nepasikeitė. Iš kitos pusės, galima manyti, kad Lietuvos valstybė tiesiog negali užtikrinti gerų sąlygų dideliam skaičiui mokslininkų. Čia galima įžvelgti teigiamą tendenciją, nes mažas skaičius gerai ir efektyviai dirbančių tyrėjų yra geriau negu minia prasto efektyvumo mokslo darbuotojų. Tai leidžia nustatyti prioritetines šalies mokslo vystymo kryptis ir pasiekti gerą investicijų į mokslinius tyrimus grąžą“, – aiškino mokslininkas.

Jo nuomone, esminės reformos yra būtinos norint neatsilikti nuo kitų valstybių: „Pagrindinė reformos idėja galėtų būti ilgalaikis mokslinių tyrimų finansavimo didinimas ir mokslinių tyrimų efektyvumo gerinimas. Būtinai dalis finansavimo turėtų būti skiriama naujoms grupėms steigti ir rizikingiems projektams, kuriuose galėtų dalyvauti ir įmonės. Kol kas šia linkme bandoma eiti labai nedrąsiai, o pagrindinė problema – finansavimo trukmė, neviršijanti kelerių metų. Todėl niekas negalvoja apie ilgalaikes perspektyvas, o į mokslą žiūrima kaip į oportunistinį reiškinį.“

Anot tyrėjo, valstybei ir verslui reiktų suprasti, kad bendradarbiavimas su mokslu nėra greitus rezultatus duodanti investicija.

„Investicijos gali atnešti labai didelį pelną, bet tik po ilgo tyrimų ir produktų kūrimo laikotarpio. Toks laikotarpis gali trukti net dešimtmečius. Kitas svarbus aspektas yra mokslinių tyrimų krypties nustatymas. Verslas tikriausiai norėtų iš karto tiksliai žinoti, kad jų pasirinkta kryptis duos gerą pelną. Tačiau tai atspėti paprasčiausiai neįmanoma. Todėl valstybė turėtų prisiimti riziką finansuodama labai rizikingus mokslo ir verslo bendradarbiavimo projektus“, – dėstė G. Lukinavičius.

Turime įsivertinti, kur esame stiprūs

Gerda Sakalauskaitė, „Investuok Lietuvoje“ investicinės aplinkos ekspertė, teigia, kad reforma turi skatinti inovacines veiklas tiek iš mokslo, tiek iš verslo pusės.

„Jei siekiame, kad mokslo rezultatai prisidėtų prie naujų produktų vystymo, svarbu rasti būdų, kaip paskatinti mokslo žinių komercializavimą – stiprinti galimybes atsirasti atžalinėms (angl. spin off) kompanijoms ir startuoliams universitetuose. Nemažiau svarbu, jog mokslo potencialas būtų imlus verslo paslaugų ir pramonės verslo poreikiams. Kad tai įvyktų, reikia tam tikro proveržio esamoje mokslo ir inovacijų sistemoje, ji turėtų būti lankstesnė bei labiau atvira bendriems tyrimų projektams su privačiais partneriais“, – sakė ji.

Anot specialistės, reikia ieškoti būdų, kaip kelti įmonių produktyvumą ir imlumą inovacijoms, kad iš esmės atsirastų daugiau paklausos mokslo žinioms pritaikyti.

„Siekiant geresnio mokslo ir verslo bendradarbiavimo šalyje, reikia įsivertinti, kur turime daugiausia potencialo tiek mokslo pasiekimuose, tiek vertindami atskiras verslo ir pramonės šakas. Esame patvirtinę, jog gyvybės mokslai, „fintech“, verslo paslaugų sektorius yra tos sritys, kur atrodome labai patraukliai, todėl reikia galvoti apie būdus, kaip vystyti paramos sistemą, kad šie sektoriai pasiektų savo didžiausią potencialą“, – aiškino ekspertė.

Jos teigimu, tokios šalys kaip Airija, kuri įgyvendina labai aktyvią inovacijų skatinimo politiką, įvertina, kad tokių visa apimančių technologijų, kaip dirbtinis intelektas, vystymas yra labai svarbus šalies konkurencingumui, todėl į tai investuoja labai daug pinigų.

Proveržį pasieks klasteriai?

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos išaiškinime rašoma, kad verslo ir mokslo bendradarbiavimas Lietuvoje skatinamas įvairiomis priemonėmis: tiek finansinėmis, tiek nefinansinėmis. Tą daro Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), kuri siūlo daugybę programų, priemonių ir kitų galimybių: renginiai Lietuvoje ir užsienyje, parodos, kontaktų mugės, B2B susitikimai, mokslo, technologijų ir inovacijų populiarinimas.

Verslo ir mokslo bendradarbiavimas skatinamas įvairiomis ES priemonėmis. Populiariausia ES priemonė „Inočekiai“, pagal kurią verslui iš dalies apmokamos iš mokslo ir studijų institucijų įsigyjamos paslaugos. Ši priemonė skatina verslą ir mokslą užmegzti pirminius kontaktus ir tęsti jau pradėtas vykdyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklas. Projektams įgyvendinti numatoma skirti daugiau nei 4,5 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo lėšų. Šiuo metu yra paskelbti 3 kvietimai teikti paraiškas naujiems „Inočekių“ projektams.

Prie mokslo ir verslo bendradarbiavimo prisideda ir klasterizavimosi (įvairių organizacijų telkimosi bendroms veikloms proceso) skatinimas. Skatinant klasterių veiklą, siekiama, kad juose dalyvautų mokslo ir studijų institucijų atstovai. Šiuo metu Lietuvoje veikia 57 klasteriai, iš jų 32 klasteriai savo sudėtyje turi bent vieną mokslo ir studijų instituciją.

Pasaulinio inovacijų indekso vertinimo skalėje Lietuva 2019 metais užėmė 38 vietą tarp 129 pasaulio valstybių. Pagal 4 rodiklius Lietuva patenka į pirmąjį valstybių dešimtuką.