Izraelio mokslininkai tikina, kad smegenys veikia tarsi skydas, kuris apsaugo mus nuo savo laikinumo suvokimo. Pasak tyrėjų, mirtis smegenyse kategorizuojama kaip tai, kas neišvengiamai nutiks kitiems, bet ne mums, skelbia „The Guardian“.
„Smegenys neleidžia ir nenori susitaikyti su tuo, kad mirtis yra neišvengiama. Tai gresia kitiems žmonėms, bet ne konkrečiam individui, kurio smegenys nenori to suvokti. Kai smegenis pasiekia informacija, jog mirties nepavyks išvengti, jie laiko tą informacija nepatikima ir nevertinga“, – aiškina Bar Ilan universiteto Izraelyje tyrėjas Yair Dor-Zidermanas.
Pasak mokslininko, šis apsauginis mechanizmas yra itin svarbus: „Visi suprantame, kad kažkada mūsų gyvenimas baigsis, ir mes to negalime pakeisti. Šis žinojimas prieštarauja visai mūsų organizmo biologijai, kuri padeda mums išlikti.“
Tyrėjo teigimu, smegenys yra tokios protingos, jog sugeba pasirinkti, ko geriau nežinoti, kad nesutriktų organizmo vystymasis, apsauginiai mechanizmai.
Tam, kad įrodytų savo teiginius, mokslininkas su kolegomis tyrė, kaip smegenys reaguoja į mintis apie mirtį, ir sukūrė unikalų testą.
Eksperimento dalyviai žiūrėjo į ekrane rodomas portretines nuotraukas, o mokslininkai stebėjo smegenų aktyvumą. Buvo rodomos tiek žmogaus, kuris dalyvauja eksperimente, nuotraukos, tiek kitų nepažįstamų žmonių nuotraukos. Kiekvieną autoportretą pakeisdavo nepažįstamojo veido nuotrauka. Smegenys nuspėdavo, kad po eksperimento dalyvio portreto bus rodomas nepažįstamas atvaizdas, todėl jų aktyvumas tokiais atvejais padidėdavo. Veikdavo vadinamasis predikcijos mechanizmas.
Tiesa, kai eksperimentas buvo pakartotas, nuotraukas papildžius įvairiais su mirtimi siejamais žodžiais, pavyzdžiui, laidotuvės ar netektis, smegenų aktyvumas, pamačius nepažįstamo žmogaus portretą, nepadidėdavo, buvo išjungtas visas prognozavimo mechanizmas.
Mokslininkai aiškina, kad tokie rezultatai rodo, jog taip smegenys apsisaugo nuo egzistencinių minčių. Be to, informacijos (nuotraukos, kurios buvo papildytos su mirtimi siejamais žodžiais) smegenys nepriskyrė pačiam individui, ji tarsi galiojo kitiems, bet ne eksperimento dalyviui.
