Mokslas ir IT

2019.10.22 21:13

Lietuviški organizmų vardai: bjaurieji lėtūnai ir kunigo augalų pavadinimuose įamžinti baltų dievai

Gabija Narušytė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2019.10.22 21:13

Visi gyvi organizmai turi vardus – pirmiausia mokslinį, lotynų kalba. Nemaža dalis turi ir lietuvišką vardą, daug jų tebekuriama ar bus sukurta. Vieni gamtininkai sako, kad lietuviškų vardų kūrimas yra neprasmingas, svarbus tik jų kūrėjams, kiti mano, kad svarbu turtinti kalbą, lietuvišką žodyną naujais žodžiais.

„Mes lietuvių kalba neturime literatūros, neturime terpės, kurioje būtų vartojami tie lietuviški pavadinimai, mokslininkai dažniausiai bendrauja su užsienio specialistais arba naudoja tarptautinę literatūrą. Ir tik moksliniai lotyniški vardai yra aktualūs“, – LRT RADIJUI sako Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro (LMNŠC) Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus vedėjas Almantas Kulbis.

Kalba kitiems suprantama kalba

Lietuvoje gyvena kelios dešimtys tūkstančių rūšių organizmų, tai augalai, gyvūnai ir grybai. Kiekvienam suteikti vardą yra gan rimtas ir atsakingas darbas. LMNŠC Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus vedėjas A. Kulbis sako, kad organizmams kurti vardus, kurių niekada nebuvo, darbas yra išties rimtas.

„Pirmiausia yra pasitelkiama Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK), kuri patvirtina visus sukurtus vardus. Taip pat į pagalbą pasitelkiami atskirų organizmų grupių specialistai, o jų nėra tiek daug, kiek norėtųsi. Užtat ne visiems organizmams vardai yra sukurti. O dar viena problema tai, kad ne visos organizmų grupės yra pakankamai ištyrinėtos“, – sako A. Kulbis.

Gamtininkas teigia, kad dėl šių priežasčių yra remiamasi pasauline patirtimi ir nusistovėjusiomis taisyklėmis. „Visų stambiausių karalysčių grupėms yra nomenklatūros kodeksai. Tai yra mokslininkų susitarimas nuo tada, kai Carlas Linne`us (18 amžiaus švedų gamtininkas, mokslinės sistematikos kūrėjas – LRT.lt) sukūrė binarinę nomenklatūrą (augalų ir gyvūnų vardynas, kur kiekvienos rūšies pavadinimas yra sudarytas iš genties (rašoma didžiąja raide) ir rūšies vardo (rašoma mažąja raide), kuris užrašomas lotynų kalba – LRT.lt)“, – mokslinį gyvo organizmo pavadinimo kūrimą apibrėžia A. Kulbis.

Pavyzdžiui, pasak pašnekovo, varnėnas pagal binarinę nomenklatūrą lotyniškai skambėtų Sturnus vulgaris. „Šis vardas yra mokslinis ir viso pasaulio mokslininkai šį paukštį vadina šiuo vardu. Atskiros tautos vadina kiekviena kitaip. Moksliniai vardai reikalingi tam, kad keliaujantys ar dirbantys tos srities specialistai, susiduriantys su tam tikru gyvu organizmu, galėtų jį pavadinti taip, kad visi suprastų“, – binarinės nomenklatūros prasmingumą įrodinėja specialistas iš LMNŠC.

Abejoja naudingumu

A. Kulbis sako, kad, pavyzdžiui, visų pasaulyje esančių paukščių vardus turime sukūrę ir lietuvių kalba, tačiau persistengti nederėtų. „Žemėje yra keletas tūkstančių rūšių paukščių. Tai nėra labai daug, tačiau tuos lietuviškus pavadinimus vargu ar kas be kūrėjų dar yra išmokęs, – abejoja gamtininkas. – Kurti pavadinimus gyviems organizmams gal ir yra smagu, bet ar prasminga?“

„Ar tuos lietuviškus pavadinimus kas nors vartos? – retoriškai klausia specialistas. – Kad ir Lietuvoje gyvenantiems gyvūnams, pavyzdžiui, smulkiems vabzdžiams, tie pavadinimai yra kuriami, bet pažįstančiųjų tam tikras organizmų grupes yra tikrai labai mažai. Juk jei kas, pavyzdžiui, pamato kokią kandžių rūšį, tai sako tiesiog „kandys“, nors jų rūšių yra daug. Taigi, pavadinimai yra kuriami, bet juos vartojančiųjų bus labai siauras ratas“, – apgailestauja gyvųjų organizmų specialistas.

Pasak jo, netgi vartant užsienio literatūrą galima pamatyti, kad vieniems (organizmams – LRT.lt), kurie jau turi vardus, sukurtus seniau, pavadinimai yra suteikti, o kitiems tiesiog šalia iliustracijų užrašomi lotyniški vardai. „Tiesiog tie, kas ne specialistai, tegu vadina ir mokosi tą lotynišką vardą“, – pataria gamtininkas.

Kosminį šaltį išgyvenantys lėtūnai

A. Kulbis sako neabejojantis, kad visiems mažiems ir smulkiems organizmams pavadinimai lietuvių kalba anksčiau ar vėliau bus sukurti. Ypač tiems, kurie bus čia, Lietuvoje, ištirti. Pasak jo, yra labai įdomi gyvūnų grupė, vadinama lėtūnais (lot. Tardigrada, kitaip vadinami vandens meškučiais arba samanų paršiukais – LRT.lt).

„Lietuvoje jų galėtų būti keli šimtai rūšių. Apie juos yra žinoma labai mažai. Tai vandenyje, tarp samanų stiebelių gyvenantys vos įžiūrimi gyvūnėliai. Jie labai įdomūs tuo, kad gali pakęsti plačią temperatūrų amplitudę – nuo karščių iki kosminių šalčių. Tai organizmai, galintys išgyventi beveik bet kokiomis sąlygomis“, – intriguoja gamtininkas.

LRT.lt primena, kad lėtūnai išgyvena pačiomis ekstremaliausiomis aplinkos sąlygomis, kurios daugumą kitų organizmų akimirksniu nužudytų. Kai kurie gali išgyventi net iki –273 °C, tai yra absoliutaus nulio (žemiausia įmanoma temperatūra, kurioje sustoja bet koks šiluminis atomų ir molekulių judėjimas ir nutrūksta šiluminis spinduliavimas – LRT.lt), gali atlaikyti temperatūrą, aukštesnę negu 151 °C – 1000 kartų stipresnę, negu atlaiko žmogus.

Vandens meškučiais vadinami gyvūnai, savo bjauria išvaizda labiau primenantys nežemiškus organizmus, taip pat geba išgyventi ilgą laiką be vandens ir išlikti vakuumo ir kosmoso sąlygomis. 2007 m. rugsėjį lėtūnai dalyvavo FOTON-M3 misijoje, kuri vyko žemoje orbitoje. Jie 10 dienų buvo atvirame kosmose. Po to lėtūnai buvo grąžinti į Žemę, dauguma iš jų išgyveno, taip pat jie normaliai ritosi iš kiaušinių. Šiuo metu tai vieninteliai gyvūnai, galintys taip ilgai išgyventi atvirame kosmose.

Mokslo kalba – lotynų kalba

Pasak A. Kulbio, lėtūnai Lietuvoje yra beveik netyrinėti, apie juos žinoma mažai, tad jie dar laukia mokslininkų dėmesio. Dėl šios priežasties šimtams jų rūšių nėra sukurti ir lietuviški vardai. „Tas įvardijimas mažai ką duoda. Kartais interneto forumuose tenka paskaityti, kad štai gamtininkai yra arogantiški, nes gyvūnus vardina lotyniškais vardais. Noriu pasakyti, kad ne iš blogos valios taip vadina, – dauguma specialistų tų lietuviškų vardų tiesiog nesimoko. Nesimoko todėl, kad nėra prasmės“, – konstatuoja A. Kulbis.

„Mes lietuvių kalba neturime literatūros, neturime terpės, kurioje būtų vartojami tie lietuviški pavadinimai, mokslininkai dažniausiai bendrauja su užsienio specialistais arba naudoja tarptautinę literatūrą. Ir tik moksliniai lotyniški vardai jiems (Lietuvos mokslininkams ir gamtos specialistams – LRT.lt) yra aktualūs“, – lotynų kalbos prasmingumą įvardija pašnekovas.

Vis tik, nors ir mažai vartojami, lietuvių kalbą nauji terminai neabejotinai praturtina. „Jie (lietuviški organizmų vardai – LRT.lt) yra gražūs, malonūs girdėti. Tinkamai kurdami naujus vardus, tiesiog turtiname savo kalbą“, – neabejoja A. Kulbis.

Įamžinti pagoniški vardai

Gamtininkas prisimena vieną įdomiausių lietuviško vardyno istorijų. „18–19 amžių sandūroje žemaičių botanikui, pirmajam Lietuvos floros tyrinėtojui, kunigui, pranciškonui, gydytojui, vienam iškiliausių 19 a. švietėjų Jurgiui Ambraziejui Pabrėžai nebuvo atspirties taško, nuo ko pradėti. Dabar mokslininkai turi istoriją, patirtį. O štai Jurgis Pabrėža, būdamas vienuoliu ir kunigu, pasinaudojo senovės lietuvių ir prūsų dievų vardynu. Taip atsirado pokliaus, eraičino, austėjos augalų pavadinimai", – pasakojimu intriguoja pašnekovas.

„Austėja (lietuvių mitologijoje žinoma kaip bičių deivė, šeimos gausintoja, ištekančių ir nėščių moterų globėja – LRT.lt) prigijo ir kaip mergaitiškas vardas, – pastebi gamtininkas. – Taigi, J. Pabrėža panaudojo senuosius dievų vardus, ir tie vardai išliko įamžinti augalų pavadinimuose.“

A. Kulbis neslepia nusivylimo, kad mikologai (mokslininkai, tiriantys grybus – LRT.lt) numarino vieną iš J. Pabrėžos pavadinimų. „Jis buvo vieną tokį gleivūną, grybams artimą organizmą, pavadinęs kleckio vardu. Tikrai vykęs ir gražus vardas. Tačiau dabar šis organizmas vadinamas fuligu. Mano manymu, mažiau vykęs pavadinimas“, – sako gamtininkas ir priduria, kad neretai botanikos vardynai yra vartomi vaikų susilaukusių tėvelių, kurie savo atžaloms iš ten parenka gražiai skambančių medžių ar kitų augalų vardų.

Parengė Vismantas Žuklevičius