Mokslas ir IT

2019.10.08 13:04

Paskelbti Nobelio fizikos premijos laureatai

premija paskirta astrofizikui ir egzoplanetą atradusiems mokslininkams
LRT.lt2019.10.08 13:04

2019 metų Nobelio fizikos premija atiteko Jamesui Peeblesui už teorinius atradimus astrofizikos srityje bei Michelui Mayorui ir Didier Queloz už egzoplanetos atradimą.

Viena Nobelio fizikos premijos dalis paskirta teorinės kosmologijos tėvu dažnai tituluojamam astrofizikui Jamesui Peeblesui, o kita dalis atiteko Ženevos universiteto profesoriui Michelui Mayorui ir šveicarų astronomui Didier Queloz iš Kembridžo universiteto. Jie premija pagerbti už egzoplanetos, kuri skrieja aplink į mūsų Saulę panašią žvaigždę, atradimą.

Nobelio premijos laureato Jameso Peebleso telefonu paklausus, ar kitur kosmose egzistuoja gyvybė, jis teigė, kad tą nuspėti labai sunku. Tiesa, jis pabrėžė, kad turime vis daugiau kitų gyvybės formų vizijų, bet ironiška tai, kad to nepamatysime.

Pasak jo, astronomai ir toliau pateiks daugybę naujienų, nes apie visatą vis dar žinome labai mažai. Tiesa, egzoplanetos, kuri skrieja aplink žvaigždę, atradimas yra unikalus pasiekimas.

Michelis Mayoras ir Didier Queloz ieškojo nežinomų pasaulių. 1995 m. jie pirmą kartą atrado egzoplanetą, kuri skrieja aplink į mūsų Saulę panašią žvaigždę. Egzoplanetomis vadinamos planetos, kurios yra už Saulės sistemos ribų.

Astrofizikas Jamesas Peeblesas apdovanotas už kosmologinius atradimus. Jo pasiekimus pristatęs ekspertas teigė, kad atietyje dėl visatos plėtimosi visata darysis vis tamsesnė ir vienišesnė vieta. Būtent Nobelio fizikos premijos laureatas Jamesas Peeblesas domisi visatos plėtimosi teorija, bando paaiškinti jos evoliuciją ir nuspėti ateitį.

Kas įvyko iš karto po Didžiojo sprogimo? Kodėl visata plečiasi vis sparčiau? Ką žinome apie Tamsiąją medžiagą ir Tamsiąją energiją? Teorinių atsakymų į šiuos klausimus ieškantis astrofizikas telefonu teigė, kad itin džiaugiasi galėdamas praplėsti suvokimo ribas, tačiau pabrėžė, kad tenka susitaikyti ir su nežinomybe.