Mokslas ir IT

2019.10.02 20:06

Tarsi pašvaistė, bet ne pašvaistė: kodėl lietuvius sužavėjęs „Steve`as“ – vis dar mįslė mokslininkams?

pavadinti „Steve`u“ įkvėpė animacinis filmukas
Tautvydas Lukaševičius, LRT.lt2019.10.02 20:06

2016-uosius metus būtų galima vadinti Steve`o metais. Ne, ne dėl to, kad su jais kažkaip susijęs Steve`as Jobsas, – būtent šiais metais astronomai ir piliečių mokslo projektams neabejingi žmonės pradėjo aktyviai tyrinėti unikalų kosmoso fenomeną, kurio iki galo paaiškinti kol kas nesugebėjo niekas. „Steve`as“ – Šiaurės pašvaistę primenantis reiškinys.

Lietuvos dangaus fotografų grupė „SkyChasersLT“ užfiksavo kosminiu fenomenu vadinamą reiškinį STEVE (angl. Strong Thermal Emission Velocity Enhancement).

„O buvo taip... Kartą (vakar vakare) susirinko visokie ten protingi dėdės iš NASA ir kitokių ten agentūrų, ir paskleidė žinią – Ji atvyksta. Žemę aplankys viešnia (pavadinkime ją Aurora Borealiene) iš Motininės žvaigždės. Ruoškitės, SkyChaseriai ir pasitikite deramai – nes jau senokai tokia užsukusi nebuvo Lietuvos žemelėn“, – apie lauktą pašvaistę socialiniame tinkle rašė fotografai.

Fotografams pasisekė ir jie galėjo nufotografuoti dar vieną unikalų kosminį fenomeną – STEVE.

Ne pašvaistės atmaina ir taškas

Mokslų daktaras Vidas Dobrovolskas, Žvaigždžių atmosferų fizikos grupės mokslininkas, LRT.lt papasakojo, kad šis fenomenas, kaip atskiras reiškinys, išskirtas visai neseniai, nes anksčiau buvo manoma, kad tai yra Šiaurės pašvaistės atmaina.

„Praėjusių metų stebėjimai palyvovais parodė, kad tai besiskiriantis nuo pašvaistės fenomenas. Jį sukelia dideliu greičiu judančios dalelės Žemės magnetiniame lauke. Tos dalelės skrieja kur kas didesniu greičiu nei tipinės Šiaurės pašvaistes sukuriančios dalelės. Greitis siekia apie 6 km/s, dujų temperatūra pasiekia maždaug 3-4 tūkst. laipsnių. Šiuo metu jis vis dar aktyviai tiriamas, kaip susiformuoja šis fenomenas, taip pat iki galo dar neaišku“, – LRT.lt sakė mokslininkas.

Pasak jo, fenomenas matomas rečiau nei Šiaurės pašvaistės, net jei būtų stebimas ties poliais: „Jis atrodo tarsi siaura, koncentruota švytinti juosta. Tuo jis irgi išsiskiria iš pašvaisčių, nes pašvaistės užima didesnį dangaus plotą, šviesa yra labiau difuzinė. O šis fenomenas tarsi šviesos spindulys, kuris nubėga per dangų.“

Tyrėjas pridūrė, kad spalva turi gelsvą atspalvį ir kažkuria prasme primena senoviškos elektros lemputės įkaitusio siūlo švytėjimą. „Nuo įprastų pašvaisčių šį fenomeną išskiria greitis ir dujų temperatūra. Šiaurės pašvaistę sukuriančios dalelės įprastai yra magnetiniame Žemės lauke pagreitinti elektronai. Jų energijos yra kur kas mažesnės. Pašvaistė juda lėčiau, temperatūra nesiekia kelių tūkstančių laipsnių. Tai yra pagrindinis skirtumas“, – pokalbį baigė V. Dobrovolskas.

Tarsi bevardis iš animacinio filmuko

Piliečiai mokslo projekto dalyviai, kurie pastebėjo keistą ir dar neregėtą šviesų šou Kanadoje, pavadino fenomeną „Steve’u“. Jie pasirinko tokį gana įprastą vardą, nes prisiminė 2006 m. animacinę komediją „Per gyvatvorę“, kurioje miško gyvūnai taip pavadina krūmą. Filmuko veikėjai tiesiog nežinojo, kas tai buvo.

NASA „Goddardo“ tyrimų centro kosmoso fizikė ir pašvaisčių tyrinėjimų mokslo tinklo įkūrėja Elizabeth MacDonald pamėgo tokį paprastą vardą, todėl jos komanda pavertė jį akronimu STEVE (angl. Strong Thermal Emission Velocity Enhancement).

Vienas daugiausia mokslinių straipsnių šio fenomeno tema parašiusių mokslininkų yra Bostono universiteto mokslininkas Toshis Nishimura. Jis rašo, jog „Steve'as“ tikrai susidaro jonosferoje, tačiau purpurinis jo šleifas neatrodo kaip pašvaistės, kuri apibūdinama kaip elektronų skleidžiama šviesos spinduliuotė.

„Šiuo atveju laisvai judančių, elektros sužadintų dalelių mažos energijos srautai atsimuša nuo neutralių dalelių, sukurdami trintį ir generuodami šilumą, kurią matome kaip tam tikrą šviesos miglą. Tai šiek tiek primena kaitrinės lemputės siūlelį, suteikiantį spindesį. Tai – ne pašvaistei būdingas spindesys”, – rašo mokslininkas.