Mokslas ir IT

2019.09.20 17:39

Bersekų paslaptis: mokslininkas teigia, kad kariai svaiginosi ne grybais, o ir Lietuvoje augančiu augalu

paneigė haliucinogeninių grybų teorijas
LRT.lt2019.09.20 17:39

Bersekas – bebaimis vikingų karys, kuris kovėsi be šarvų, nekreipė dėmesio į sužeidimus. Sukurta daugybė teorijų apie haliucinogeninius grybus, kuriuos tariamai valgydavo šie kariai. Tiesa, Liublijanos universiteto mokslininkas Karstenas Faturas teigia, kad kariai svaiginosi nuodingu augalu, kuris auga ir Lietuvoje.

Juodoji drignė (Hyoscyamus niger) yra bulvinių šeimos augalas. Augalas vienmetis, užauga iki metro aukščio, būna apaugęs lipniais liaukiniais plaukeliais. Augalas nuodingas, visose jo dalyse yra daug stipriai veikiančių alkaloidų, dirginančių nervų sistemą. Tačiau neretai jis auginamas ir kaip vaistinė žaliava. Pagrindinis ir svarbiausias randamas alkaloidas –skopolaminas.

Straipsnyje, publikuotame leidinyje „Journal of Ethnopharmacology“, botanikos mokslų daktaras Karstenas Faturas tikina, kad būtent šis augalas padėdavo legendiniams kariams.

Pasak mokslininko, populiariausios haliucinogeninių grybų teorijos, aiškinančios begalinę karių drąsą ir ištvermę, nėra tikslios, nes jose aprašomi grybai turi daug šalutinių poveikių, kurie nepadėtų mūšio metu. Pavyzdžiui, Amanita muscaria grybai sukelia rankų drebulį, dehidrataciją, žmogus pradeda vemti.

Moksliniame straipsnyje rašoma, kad daug įtikinamesnis variantas, kad kariai vartojo minėtus augalus, kurių sėklų randa ir archeologai, tyrinėjantys vikingų karių gyvenvietes ir kapavietes.

Pasak tyrėjo, toks augalas ne tik malšina skausmą, bet ir gali sukelti įniršį, dėl kurio vikingų kariai ir pagarsėjo.

Istoriniuose šaltiniuose minima, kad bersekai taip įsijausdavo į mūšį, jog dažnai neatskirdavo draugų nuo priešų. Būtent negalėjimas atpažinti ir atskirti veidų yra vienas iš šalutinių poveikių, kuriuos jaučia nuo šio augalo apkvaišęs žmogus.