Mokslas ir IT

2019.09.20 14:03

40 tūkst. metų atgal: mokslininkai sukūrė Denisovo moters portretą

LRT.lt2019.09.20 14:03

Mokslininkai panaudojo išnykusio Denisovo žmogaus DNR ir sukūrė Denisovo moters portretą. Denisovo žmogus – priešistorinis hominidas, kurio palaikai rasti Sibire, Denisovo urve. Šio tipo žmonės gyveno maždaug prieš 40 tūkst. metų, o jų gyvenama teritorija sutapo su neandertaliečių ir šiuolaikinių žmonių (Homo sapiens).

Iš Denisovo žmogaus palaikų rasta tik dalis pirštakaulio ir dantis (didesnis nei kitų hominidų). Tiesa, iš šių negausių radinių pavyko nustatyti šio žmogaus DNR.

Nebuvo rasta jokių kitų kaulų, todėl mokslininkai ilgą laiką diskutavo ir svarstė, kaip galėjo atrodyti Denisovo žmogus.

Naujausias mokslinis straipsnis šia tema išspausdintas žurnale „Cell“. Mokslininkai sukūrė Denisovo žmogaus genomo metilo žemėlapį, kuris parodo, kaip cheminiai genų raiškos pokyčiai gali paveikti žmogaus išvaizdą. Tyrėjai sukūrė maždaug prieš 40 tūkst. metų gyvenusios mergaitės portretą, skelbia „Live Science“.

Denisovo moters išvaizda skiriasi nuo Neandartaliečių, dar vienos išnykusios žmonių grupės. „Tikėjomės, kad išvaizdos bruožai bus labai panašūs į Neandartaliečių, nes jie yra artimiausi giminaičiai, tačiau kai kurie bruožai skiriasi kardinaliai“, – sakė Stanfordo universiteto genetikas Davidas Gokhmanas.

Pavyzdžiui, Denisovo žmogus turėjo daug ilgesnes dantų arkas, be to, kaukolės viršus buvo daug platesnis nei dabartinių žmonių. Genetiko teigimu, šie pastebėjimai nuteikia optimistiškai, kad tam tikros kaukolės dalys, atrastos Kinijoje, išties galėjo būti Denisovo žmogaus.

„Tirdami DNR, mokslininkai aiškinosi, kaip fizinius bruožus gali paveikti cheminiai inhibitoriai genetiniame kode.

Yra daugybė sluoksnių, kurie sudaro mūsų genomą. Turime DNR seką, kurioje yra užkoduoti mūsų genai. Tada yra norminiai sluoksniai, kurie kontroliuoja, kurie genai yra suaktyvinti ar išjungti konkrečiame audinyje Metilinimas įvyksta, kai cheminės medžiagos, turinčios vieną anglies atomą ir tris vandenilio atomus, dar žinomus kaip metilo grupės medžiagos, jungiasi prie tam tikrų DNR molekulių. Nors šis surišimas nekeičia pagrindinės DNR sekos, jis gali paveikti specifinių genų ekspresijos būdą. Tam tikri metilinimo būdai gali parodyti, ar, pavyzdžiui, ląstelėje yra vėžys, ir ar tai gali sukelti anatomines deformacijas“, – komentavo genetikas.

Taigi mokslininkai ištyrė turimą Denisovo žmogaus DNR, kad palygintų metilinimo modelius su žmogaus ir neandertaliečio, kad pamatytų, kur jų genų išraiška sutapo ir kur ji išsiskyrė. Sudarius unikalų Denisovo žmogaus metilinimo profilį, tyrėjai bandė išsiaiškinti, kuriuos fizinius bruožus keičia kiekvienas metilinamas genas, remiantis žinomais žmogaus sutrikimais, atsirandančiais tada, kai tie patys genai yra slopinami.

Iš viso mokslininkų komanda nustatė 56 bruožus, kurie, jų manymu, skyrėsi nuo šiuolaikinių žmonių ir neandertaliečių, o 32 iš jų lėmė aiškius anatominius skirtumus. Be plačių kaukolių ir kyšančių žandikaulių, Denisovans turėjo platesnius dubens ir šonkaulių kaulus nei šiuolaikiniai žmonės ir plonesnius, plokštesnius veidus nei neandertaliečiai.