Mokslas ir IT

2019.09.19 16:47

Švedų verslininkė – apie iškreiptą mūsų pasaulio suvokimą: beždžionės kartais jį pažįsta geriau nei žmonės

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.09.19 16:47

Švedų verslininkė, dizainerė ir rašytoja Anna Rosling Ronnlund konferencijoje „Lūžio taškas“ pasakojo, kaip faktai ir klaidingas jų interpretavimas keičia mūsų mąstymą. Jos atliktas tyrimas parodė, kad beždžionės gali pateikti daugiau teisingų atsakymų į tam tikrus klausimus nei žmonės.

A. R. Ronnlund konferencijoje „Lūžio taškas“ pristatė knygą, kuri itin patiko garsiam verslininkui Billui Gatesui, kuris po vieną tokią knygą padovanojo visiems JAV abiturientams.

Verslininkė bei rašytoja A. R. Ronnlund pasakoja, kad knygą nusprendė parašyti po to, kai prieš keletą metų suprato, jog žmonės klaidingai vertina faktus. Tai ji išsiaiškino, kai kartu su vyro tėvu, žymiu fiziku Hansu Roslingu, atliko tyrimą.

Ji pateikė trylika klausimų, kurie buvo susiję su pasaulyje vyraujančiomis tendencijomis. Pavyzdžiui, ką prognozuoja mokslininkai, koks bus klimatas pasaulyje po 100 metų. „Šiuos klausimas uždavėme daugiau nei dvylikai tūkstančių respondentų 14 šalių. Verta pastebėti, kad į šį klausimą didžioji dalis respondentų atsakė, jog mokslininkai prognozuoja, kad temperatūra bus didesnė. Ir jie buvo teisūs“, – sako A. R. Ronnlund.

Vengrijoje, Norvegijoje ir Suomijoje į šį klausimą teisingai atsakė 94 proc. žmonių. Prasčiausiai atsakinėta Australijoje – 78 proc. ir Japonijoje – 76 proc. teisingų atsakymų.

„Jeigu žiūrėtume tik į šį klausimą, atrodo, kad žmonės puikiai žino elementarius dalykus. Tačiau, uždavus sudėtingesnius klausimus, paaiškėjo, kad žmonės atsakymų nežino ir sako tai, ką yra kažkur girdėję, arba tiesiog vadovaujasi savo įstikinimais“, – sako A. R. Ronnlund.

Pavyzdžiui, tyrimo metu buvo užduotas klausimas, kiek žmonių pasaulyje buvo vakcinuoti nuo tam tikrų ligų iki vienerių metų amžiaus. Žmonėms buvo duoti 3 pasirinkimo variantai, tačiau tik 21 proc. atsakė teisingai. „Jei būtume paprašę šį klausimą atsakyti beždžiones, jos būtų atsakiusios apie 33 proc. tikslumu. Srityse, kuriose žmonės neturi žinių, jie spėja bet ką ir prisigalvoja įvairiausių nebūtų dalykų, kurie veikia jų tolimensį mąstymą“, – pastebi A. R. Ronnlund.

Teisingas atsakymas buvo, kad 80 proc. pasaulio vaikų iki vienerių metų yra vakcinuojami. Tačiau kai kuriose šalyse teisingų atsakymų buvo labai mažai. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje į šį klausimą teisingai atsakė tik 15 proc. žmonių.

„Palyginome šiuos skaičius su įvairių konferencijų dalyviais. Uždavėme šį klausimą Davoso ekonomikos konferencijoje. Tik 18 proc. žmonių atsakė teisingai. Pasaulio sveikatos suvažiavime teisingai atsakė 27 proc. Labiausiai nustebino, kad uždavus šį klausimą Nobelio premijų laureatams, teisingai atsakė tik 8 proc. žmonių, o tarp didžiausių pasaulio bankų vadovų teisingas atsakymas buvo pateiktas dar rečiau (4 proc.)“, – rezultatais stebisi A. R. Ronnlund.

Beždžionės spėja tiksliau

Visgi verslininkė mano, kad tokie prasti rezultatai nereiškia, jog žmonės yra kvaili. „Apklausėme pačius protingiausius žmones, tačiau tai tik parodo, kad nežinant faktų, smegenys mus nuveda klaidingais keliais“, – sako A. R. Ronnlund.

Apibendrinant tyrimo rezultatus, rašytoja ir verslininkė pažymi, kad iš 12 tūkst. respondentų, neatsirado nė vieno žmogaus, kuris teisingai atsakytų į visus klausimus, ir buvo tik vienas, kuris teisingai atsakė į 12 klausimą.

Net 15 proc. žmonių pasaulyje neatsakė teisingai nė į vieną klausimą, o vidutinis teisingų atsakymų skaičius buvo tik 2,4.

Verslininkė pasakoja, kad tokie pat klausimai buvo pateikti ir beždžionėms. Joms buvo duoti 3 skirtingi atsakymų variantai ir net 33 proc. pasirinkimų buvo teisingi. „Beždžionės teisingai atsakė vidutiniškai į 4 klausimus. Tuo metu žmonės tik į 2,4. Nesakau, kad beždžionės yra protingesnės už žmones, tai tik statistinis atsitiktinumas, tačiau tai rodo, kad galime būti protingi, tačiau nežinoti begalės faktų ir vadovautis klaidingais įsitikinimais apie pasaulį“, – mano knygos apie faktų galią autorė.

Faktų nežinojimas kelia grėsmes

A. R. Ronnlund pateikia ir daugiau tyrime ją nustebinusių dalykų. Pavyzdžiui, į klausimą, ar pasaulyje žmonės gyvena geriau, žmonės atsakė neigiamai. Prancūzijoje tik 3 proc. respondentų atsakė, kad žmonės gyvena geriau, Australijoje – 3 proc. Švedijoje – 10 proc. Geriausiai pasaulio gyvenimo pokytį įvertino kinai – 41 proc. mano, kad žmonės pasaulyje gyvena geriau.

Daugelyje šalių apie 60–70 proc. respondentų minėjo, kad žmonės gyvena blogiau, tačiau verlininkė nesutinka.

„Vergystė pasaulyje yra beveik išnykusi, oficialiai ji yra tik 3 šalyse. Vis mažiau žmonių miršta nuo ligų, lėktuvų avarijų. Daugiau vaikų būna paskiepyti. (...). UNICEF pateikia baisius skaičius, 2016 metais pasaulyje mirė 5,4 mln. naujagimių. Vienas skaičius atrodo labai baisiai, tačiau 1950 mirusių naujagimių buvo 15 mln. Tačiau žmonės dažnai to nežino, jie yra įtikinami to, ką mato per televizorius. Ten neretai matome sutirštiną informaciją, blogiausius dalykus: migrantų krizes, karus. Matome tuos negatyvius dalykus ir pradedame tikėti, kad tai vyksta visame pasaulyje. Žiūrime į ekranus, tačiau labai dažnai pamirštame pažiūrėti į statistiką“, – pastebi knygos apie faktus autorė.

Verslininkė taip pat siūlo atkreipti dėmesį ir į mirčių nuo įvairių ligų skaičiaus sumažėjimą. Per pastaruosius 200 metų pasaulis sugebėjo įveikti labai daug ligų, tačiau viena statistika neramina ir parodo didžiulę nelygybę. „Skaičiai rodo, kad yra pastebima akivaizdi koreliacija tarp pajamų ir gyvenimo trukmės ilgio. Kuo asmens pajamos didesnės, tuo jis gyvens ilgiau. Nenoriu daryti jokių apibendrinimų, bet tai yra statistiką, kurią pateikiu knygoje“, – sako A. R. Ronnlund.

Ji taip pat pastebi ir dar vieną tendenciją kuri turėtų neraminti Vakarų pasaulį, tai Vakarų civilizacijos nykimas. Knygos autorė prognozuoja, kad ateityje daugiausia žmonių gyvens Azijoje bei Afrikoje. Tuo metu JAV ir Europa pagal gyventojų skaičių beveik nesikeis.

„2100 metais Vakarų pasaulis pagal gyventojų skaičių sudarys tik 8 proc. pasaulio populiacijos. Noriu, kad tai atsimintumėte“, – skaičių, rodantį Vakarų civilizacijos nykimą, iliustruoja. A. R. Ronnlund.

Fotografijos, atskleidžiančios faktus

Kalbėdama apie faktų galią ir tai, kaip jie gali pakeisti mūsų mąstymą, A. R. Ronnlund pristatė dar vieną projektą, kuris leido žmonės pažvelgti į pasaulį naujomis akimis.

„Nusprendėme nusiųsti fotografus į visas pasaulio šalis ir nufotografuoti, kaip jie gyvena. Svetainėje gapminder.org galite pamatyti, kaip atrodo pasaulio gyventojų lovos, kuriose jie miega, koks jų tualetas, buitis. Jei manome, kad gauname tik vidutines pajamas, kviečiu pažiūrėti, kaip skiriasi vidutinių pajamų suvokimas tarp Vakarų valstybių ir kitų“, – sako A. R. Ronnlund.

Verslininkė mini, kad fotografijose taip pat galima palyginti, kaip skiriasi pasaulio gyventojų transporto priemonės, tualetai, namai. Vidutines pajamas gaunantys asmenys skurdžiose šalyse gyvena daug kartų prasčiau, nei gyvena Vakarų pasaulio vidurinioji klasė.

Tiesa, yra kategorijų, kur skirtumai nėra tokie ryškūs. Pavyzdžiui, dantų šepetukai. Nesvarbu, kokias pajamas gauna žmogus, dantų šepetukai bus labai panašūs visame pasaulyje. Skirtumai atsiranda tik pačiose skurdžiausiose kategorijose, kur žmonės dantis valosi su lazdelėmis ar pirštais.