Kartą vienos įmonės vadovai Australijoje nusprendė pamokyti darbuotojus ir atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad žmonės vis dar nesupranta, kokia gali būti vieno mygtuko paspaudimo kaina. Neturintys ko slėpti darbuotojai neperskaitę viso elektroninio laiško sutiko su jiems atsiųstomis sąlygomis, kad šį mėnesį jie negaus atlyginimo.
Žinoma, tai buvo tik pokštas, tačiau „Yandex“ ir „FaceApp“ atvejai rodo, kad dažnai žmonės tiesiog nesuprasdami, ką daro, leidžia su savo duomenimis daryti bet ką.
Duomenų saugumas lietuvų nedomina
„Samsung“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad 78 proc. Baltijos šalių gyventojų visiškai nesirūpina arba tik labai mažai rūpinasi savo duomenų saugumu, 60 proc. nežino kaip elgtis jei į jų paskyrą arba įrenginį buvo įsilaužta, o net 93 proc. Lietuvos gyventojų visiškai nesinaudoja arba naudojasi tik keliais saugumo ekspertų patarimais.
„Vienas iš tyrimo tikslų buvo sužinoti, kaip mes vertiname savo saugumą. Visi skaitmeninės erdvės nusikaltimai kainuos du trilijonus dolerių. Norime atkreipti gyventojų dėmesį, kad nereiktų rezonansinio atvejo, kad žmonės susimąstytų. Pusė apklaustųjų sakė, kad domėtųsi skaitmeninio saugumo naujienos, bet realybė tokia, kad tik ketvirtadalį žmonių pasiekia naujausi pranešimai apie saugumą“, – sakė „Samsung Electronics Baltics“ Verslo pardavimų vadovas Baltijos šalyse Vaidas Bielinis.
Pasak jo, didžiąją dalį duomenų, laikomų telefonuose, sudaro nuotraukos. Tiesa, jį nustebino tai, kad telefonuose laikomi ir darbo dokumentai, finansiniai duomenys. „33 procentai apklaustųjų arba jų šeimos narių yra susidūrę su įsilaužimais, tačiau 60 proc. vis tiek nežino, kaip elgtis. Lietuvos gyventojai taip pat nežino, kokiu būdu duomenys buvo pavogti. Tai nėra paslaptis, daugiausia kenkėjiškos programos vis dar atkeliauja elektroniniais paštais“, – pridūrė jis.
Nesupranta, su kuo sutinka
Specialisto teigimu, tik keturi procentai žmonių Baltijos šalyse turi kitą, tik darbo reikalams skirtą telefoną: „Iš esmės viską darome viename telefone. Apsaugoti telefoną yra labai svarbu. Nustembu, kad net vaikai greitai išmoksta atrakinti telefoną. 46 proc. lietuvių naudoja tik PIN kodą, o penktadalis nenaudoja jokio išmaniojo telefono užrakinimo kodo. Trečdalis žmonių nėra keitę elektroninio pašto slaptažodžio, ketvirtadalis tai padaro, tik kai to paprašo kiti.“
Dar daugiau, diegdami programėles žmonės sutinka su sąlygomis net jų neperskaitę. To nepadaro net 65 proc. lietuvių. „Yandex“ atveju vartotojas leidžia ne tik naudoti visus duomenis trečiosioms šalims, bet ir juos modifikuoti.
„Manau, kad tokių programėlių dar bus labai daug. Vienas iš trijų lietuvių kasdien naudoja viešą „Wi-Fi“ ryšį, todėl rizika ir čia yra didelė. 47 proc. respondentų nėra girdėję apie specialius saugumo sprendimus, įrankius, kurie gali apsaugoti. Tų įrankių yra daug, jie yra rinkoje, tačiau reikia žmonių noro jais naudotis“, – aiškino „Samsung“ atstovas.
Nerimą kelia tiek svetainės, tiek maršrutizatoriai
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas dr. Rytis Rainys teigė, kad privačios įmonės atliktas tyrimas yra aktualus visai visuomenei.
„Visko apsaugoti iš esmės neįmanoma, bet galima išskirti kritines infrastruktūras. Visgi ir eiliniai vartotojai irgi yra svarbūs. Galime pasigirti puikia tinklo infrastruktūra, Lietuva užima devintąją vietą pasaulyje. Turime greitą ir pigų internetą. Tam reikia stiprios apsaugos. 53 tūkst. incidentų per metus. Tai labai didelis skaičius. Padaroma konkreti žala“, – aiškino saugumo ekspertas.
Anot jo, padaugėjo rafinuotų ir tikslinių atakų, o pernai jų skaičius išaugo 41 proc.
„Tokius incidentus turi tirti žmonės, o ne automatizuotos sistemos. Daugėja incidentų, susijusių su daiktų internetu. Jų nuolat daugėja, ši problema didėja, kaip su ja kovoti, sprendimo kol kas neturime. Be to, tiriame interneto svetaines. Paaiškėjo, kad daugiau kaip į pusę jų galima gana paprastai įsilaužti. Vienas iš naujausių iššūkių – bevielio ryšio įrenginiai. Be to, visuomenei atėjo laikas, klausti, ką su mūsų duomenimis daro interneto grandai. Mes turime gauti paaiškinimą“, – teigė jis.
