Mokslas ir IT

2019.09.12 10:21

Žaidimų aikštelės – ką būtina žinoti, kad būtų ne tik smagu, bet ir saugu?

LRT.lt2019.09.12 10:21

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) statistika rodo, kad kasmet daugiau nei 800 tūkst. vaikų miršta nuo skirtingų sužalojimų, įvykus nelaimingiems atsitikimams. Viena iš rizikos zonų – vaikų žaidimų aikštelės, kuriose mažieji praleidžia didelę dienos dalį, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vaikams tai malonumų vieta, tačiau apie ką turėtų pagalvoti suaugusieji, kad linksmybės nevirstų košmaru? Kokiomis šiuolaikinėmis priemonėmis galima sumažinti riziką įvykti nelaimei vaikų žaidimų aikštelėse?

Vaikams ypač patinka leisti laiką lauko žaidimų aikštelėse: suptis vertikaliose ar balansinėse sūpynėse ir karuselėse, žaisti smėlio dėžėje ir žaidimų namelyje (traukinyje, raketoje, laive ir kt.), išbandyti nuotykių trasas, lavinamuosius stendus, muzikinius lauko instrumentus, įveikti kliūčių ruožus, laipioti, kabarotis virvinėmis piramidėmis, įvairios formos karstyklėmis, kopėčiomis, gimnastikos sienelėmis – visų pramogų net neišvardinsi. Vaikai ten siaučia, šėlioja, išdykauja, o iš tikrųjų – mokosi pažinti aplinką, tyrinėja, stiprėja fiziškai, lavina vaizduotę ir kūrybiškumą, tampa savarankiškesni. Visgi vaikams linksminantis, daugelis tėvų nerimauja dėl jų saugumo, kadangi aktyviai leidžiant laiką žaidimų aikštelėse, išauga rizika susižaloti.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Architektūros ir statybos instituto Kompozicinių ir apdailos medžiagų laboratorijos mokslo darbuotoja dr. Vaida Dobilaitė tikina, kad daugelis tyrimų atskleidžia, jog vaiko raidai tam tikra rizika reikalinga.

„Vaikas turi būti judrus, smalsus, turėti galimybę žaisti natūralioje aplinkoje. Tuo tarpu suaugusiųjų pareiga yra sukurti kūrybiškumą ir bendravimą ugdančią vaikų žaidimų aplinką, kurioje rizika susižaloti ir patirti rimtą traumą būtų sumažinta“, – sako ji.

Dėmesys saugumui – būtinas

Kalbėti apie vaikų susižalojimą verčia sveikatos stebėsenos tyrimai, rodantys, kad pagrindinė vaikų mirtingumo priežastis – įvairių tipų traumos. Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje didžiausią vaikų traumų dalį sudaro galvos ir kūno sužalojimai, o dažniausia traumų priežastis – nukritimai (43 proc.).

„Beveik pusėje visų atvejų vaikai krito lygioje vietoje, pvz., užkliuvus, važinėjantis riedlente ir kt. Antroje vietoje – kritimas iš aukščio, t. y. nuo laiptų, žaidimų aikštelės įrenginių ir pan. Atsižvelgiant į vaikų sužalojimų problemos mastą yra ieškoma įvairių traumų išvengimo būdų“, – teigia V. Dobilaitė.

PSO ir UNICEF akcentuoja saugios aplinkos kūrimo ir palaikymo teisinio reguliavimo būtinybę. Šių organizacijų teigimu, viena efektyviausių strategijų, galinčių padėti išvengti vaikų kritimų, susijusi su žaidimų aikštelių standartais.

KTU mokslo darbuotoja pastebi, kad Lietuvoje šioje srityje jau yra teigiamų pokyčių: „Nuo 2016 m. galioja vaikų žaidimų aikštelių bendruosius sveikatos saugos reikalavimus reglamentuojanti higienos norma, pagal kurią, prieš pradedant naudoti aikšteles bei visą jų eksploatacijos laiką, turi būti patikrinta aikštelių atitiktis Lietuvos standartų reikalavimams“. Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, galioja „Žaidimų aikštelių įranga ir dangos“ serijai priklausantys standartai.

Naudojama ir natūralių, ir sintetinių medžiagų danga

„Jei žinotum, kur krisi, pagalvę pasidėtum“ – ši senolių išmintis gali likti praeityje. V. Dobilaitė sako, kad šiuo metu, remiantis galiojančiais reikalavimais, lauko sporto ir žaidimų aikštelėse privalo būti sumontuota atsitrenkimą švelninanti danga. Ji turi savybę dėl lokalizuotos deformacijos arba poslinkio išsklaidyti atsitrenkimo kinetinę energiją taip, kad sumažėtų atsitrenkiančiojo objekto pagreitis. Danga gali būti suformuota iš natūralių medžiagų (smėlio, medžio drožlių, žievės, kt.) ar sintetinė. Natūralių dangų gebėjimas sušvelninti kritimo smūgį labai priklauso nuo vandens ir oro poveikio. Be to, yra ir kitų su eksploatacija susijusių sunkumų, pvz., žolę reikia dažnai nupjauti, po lietaus ji lėtai išdžiūsta, žolėje nėra matomos stiklo šukės ar kiti maži daiktai.

„Teisiniuose dokumentuose yra numatyti tam tikri ribojimai, susiję su natūralios dangos naudojimu. Tarkim, velėnos ar viršutinio dirvos sluoksnio danga aikštelėse gali būti naudojama tik tada, kai galimas laisvojo kritimo aukštis yra ne daugiau nei 1 m“, – atkreipia dėmesį KTU mokslo darbuotoja.

Sintetinės dangos yra populiarios ir dėl jų praktiškumo, ir dėl saugumo. Visų pirma ši danga yra pakankamai elastinga ir puikiai geba išsklaidyti atsitrenkimo kinetinę energiją. Taigi, vaikui nukritus, susidūrimo su paviršiumi jėga yra mažesnė. Antra, dangą paprasta eksploatuoti, ji atspari temperatūros svyravimams, pasižymi geromis vandens laidumo savybėmis, ant jos nesikaupia vanduo.

Itin svarbus kritinis kritimo aukštis

Tam, kad būtų užtikrintas kritimo smūgio sušvelninimas, lauko žaidimų aikštelių danga turi būti pakankamo storio. Jokia danga neapsaugos, jeigu krentama iš 3 m aukščio, todėl vaikų žaidimų aikštelėse negali būti tokio aukščio įrenginių. Siekiant sušvelninti galimo kritimo pasekmes, natūralių medžiagų dangos storis turi būti ne mažesnis nei 30 cm. Reikia nuolat prižiūrėti, kad sluoksnio storis nesumažėtų dėl laisvai supiltų birių medžiagų „išsinešiojimo“ intensyviai naudojamose aikštelėse. Tyrimai rodo, kad sintetinės dangos storis gali būti 3-10 kartų mažesnis nei natūralios. Vis dėlto nereikia turėti didelių iliuzijų, kad sintetinė danga apsaugos nuo rimtų susižalojimų, pvz., jei dangos storis tesiekia 40 mm, ant jos sąlyginai saugu kristi iš 1,3 m aukščio, panašiai, kaip ir ant žolės.

Kalbant apie aikštelių dangas, sužeidimo sunkumo vertinimo atskaitos taškas yra ne patiriamas skausmas ar rankų, kojų lūžiai, o galvos sužeidimai, kadangi būtent šio tipo traumų pasekmės pačios sunkiausios. Sužeidimo nuo smūgio sunkumą galima kiekybiškai įvertinti, taikant galvos sužeidimo kriterijų. Kaip tik šis kriterijus ir yra nustatomas pagal bandymo metodų atsitrenkimo švelninimui nustatyti standartą. Įrangos, kuri naudojama bandymo metu, pagrindas yra galvos modelis – aliuminio lydinio rutulys ar pussferės formos svaidinys su vienu ar keliais pagreičio matuokliais. Atliekant tyrimą, galvos modelis iš įvairaus aukščio mėtomas ant bandomosios dangos, o apdorojant pagreičio matuoklio atsitrenkimo metu skleidžiamus signalus, nustatomas išmatuotos atsitrenkimo energijos lygis, apibrėžiamas kaip galvos sužeidimo kriterijus.

Norintieji daugiau sužinoti apie žaidimų aikštelių dangas ir bandymo metodą atsitrenkimo švelnumui nustatyti bei pamatyti tyrimo metu naudojamą įrangą, kviečiami į susitikimą „Žaidimų aikštelių dangos: kad būtų ne tik smagu, bet ir saugu“ mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ metu, rugsėjo 13 dieną 12 val. KTU Architektūros ir statybos instituto Kompozicinių ir apdailos medžiagų laboratorijoje (Tunelio g. 60, Kaunas).

Naujausi

12

Mokslas ir IT

2019.09.22 20:43

Wernheris von Braunas: koks buvo kontroversiško kosmoso architekto likimas raketų kūrimo pradininkai buvo vokiečiai, o Sovietų Sąjunga ir JAV rėmėsi jų pasiekimais

12
11

Mokslas ir IT

2019.09.21 14:16

KTU studento praktika JAV – amerikiečiams pasiūlė plastiko alternatyvų siūlys sprendimą „Amazon“ ir maisto bankui

11
7

Mokslas ir IT

2019.09.20 21:42

Savaitgalis kosmose: kokį viešbutį pasirinkti ir kiek tai kainuos pristatė, kaip atrodys viešbutis

7