Mokslas ir IT

2019.09.02 16:54

Skambutis! Sukčiai pasinaudojo dirbtiniu intelektu ir suklastodami vadovo balsą išviliojo 220 tūkst.

tai pirmas toks nusikaltimas
LRT.lt 2019.09.02 16:54

Pamirškite iš Mozambiko skambinančius sukčius, elektroninius laiškus, siūlančius atsiimti milijoninį palikimą ar į nelaimingą atsitikimą patekusius giminaičius. Britų energetikos įmonė sumokėjo beveik 220 tūkst. eurų kibernetiniams nusikaltėliams, kurie panaudojo dirbtinį intelektą suklastodami įmonės vadovo balsą. Teigiama, kad tai pirmas toks sukčiavimo atvejis pasaulyje, rašoma „Wall Street Journal“.

Vienos įmonės darbuotojas sulaukė skambučio, kurio metu įmonės vadovo „balsas“ paprašė pervesti pinigų.

Pasak draudimo bendrovės, kuri atskleidė sukčiavimą, atstovų, programinė įranga sugebėjo tiksliai imituoti vadovo akcentą ir kalbėjimo stilių.

Melagingi elektroniniai laiškai, imituojantys viršininkus, yra dažnas sukčiavimo būdas, tačiau draudėjų atstovai teigė, kad tai buvo pirmas kartas, kai buvo imituojamas žmogaus balsas.

Sukčiai nurodė vadybininkams nedelsiant atlikti 220 000 eurų banko pervedimą į Vengrijos banko sąskaitą, tvirtinant, kad tai skubus mokėjimas tiekėjui ir kad suma netrukus bus grąžinta.

Darbuotojas pradėjo įtarti, kad kažkas blogai, kai sulaukė dar vieno skambučio iš austriško telefono numerio. Nors balsas vėl buvo jo vadovo, tačiau austriškas telefonu numeris kėlė įtarimų, nes įmonės vadovas buvo vokietis ir naudojo vokišką telefono numerį. Vėliau darbuotojas paskambino tikruoju savo vadovo telefonu ir sužinojo, kad čia pasidarbavo sukčiai.

Tada darbuotojas sulaukė dar vieno skambučio iš sukčių. Nors balsas vėl buvo identiškas tikrojo vadovo balsui, tačiau šįkart darbuotojas paklausė, kas skambina ir paprašė prisistatyti. Sukčiai padėjo ragelį.

Pastaraisiais metais dėl dirbtinio intelekto technologijos pažangos „Deepfake“ programinė įranga, imituojanti balsus ar galinti manipuliuoti vaizdo įrašais, tapo vis sudėtingesnė, todėl saugumo ekspertai įspėjo, kad netrukus gali būti neįmanoma atskirti tikrų ir suklastotų garso ir vaizdo įrašų.

Tokia programinė įranga įprastai veikia apdorodama tikrą garso ar vaizdo įrašą ir atkartodama asmens kalbos ar išvaizdos ypatybes.

Saugumo ekspertai perspėjo, kad ši technologija gali būti naudojama propagandai ir dezinformacijai skleisti, tačiau šis atvejis gali būti pirmasis, kai tokia technologija panaudojama įmonėms apgauti.

„Mes pasiekėme naują evoliucijos lygį. Programinė įranga balsui ar rašysenai imituoti ar net klastoti vaizdo įrašams ateityje atvers daug naujų galimybių sukčiams“, – cituojamas draudimo bendrovės atstovas Ronas Hofas.

Draudimo bendrovė patvirtino, kad nuostolius kompensavo, policija pradėjo tyrimą, tačiau kol kas sukčiai nenustatyti.