Mokslas ir IT

2019.08.30 12:22

Minimalus balas stojant į aukštąsias: įstatymas vienas, bet VU ir valdininkai jį mato per kitokius akinius

Tautvydas Lukaševičius, LRT.lt2019.08.30 12:22

Po LRT.lt pasirodžiusios publikacijos, kurioje švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjas atsakė į didžiausio ir seniausio Lietuvos universiteto kritiką dėl minimalių balų stojant į aukštąsias nesuvienodinimo, Vilniaus universiteto (VU) atstovai aiškina, kad ministerijos pateikti paaiškinimai yra klaidingi. Pasak VU atstovų, tai demonstruoja arba norą manipuliuoti, arba teisės aktų nesupratimą.

Ministerijos atstovai atkerta, kad tokia yra nusistovėjusi ilgalaikė praktika, o minimalieji reikalavimai stojant į valstybės nefinansuojamas vietas yra labiau universitetų autonomijos reikalas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras A. Monkevičius savo ruožtu BNS teigė, kad kol kas esminių permainų nebus, tačiau abiturientai vietoje anglų kalbos egzamino galės pasirinkti bet kurį kitą.

Susirinkti pinigus – universitetų autonomijos reikalas?

Ministro patarėjas Andrius Zalitis tvirtina, kad Mokslo ir studijų įstatymo 59 str. 6 dalis praktikoje yra derinama su to paties straipsnio pirmąja dalimi: „Į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurso būdu priimami asmenys, išlaikę bent vieną valstybinį brandos egzaminą ir turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, atsižvelgiant į jų mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus.“

Pasak jo, derinant šias įstatymo normas susiklostė ilgalaikė praktika. „Ilgesnę patirtį ŠMSM turintys kolegos tvirtina, kad taip sistema veikė nuo 2015, su nedidele išimtimi 2017, nuo kurios buvo iš karto atsitraukta. Ministro įsakymu minimalieji reikalavimai formuojami asmenims, stojantiems į valstybės finansuojamas vietas, o pirmosios straipsnio dalies nustatytas reikalavimas paliekamas stojantiems į VNF vietas, paliekant aukštosioms mokykloms įstatymo numatytą galimybę taikyti ir aukštesnius reikalavimus“, – aiškino ministro patarėjas.

Anot jo, tokia praktika yra pagrįsta ir tuo, kad ministras, kurio įsakymu skiriamos valstybės finansuojamos vietos, gali nustatyti reikalavimus asmenims, pretenduojantiems į šias vietas, tuo tarpu minimalieji reikalavimai stojantiems į VNF vietas yra labiau aukštosios mokyklos autonomijos reikalas.

„Teisininkų vertinimu, toks dviejų normų derinimas yra pagrįstas, o ministro įsakymu nustatinėjant aukštesnius (nei pirmoje dalyje numatyta) reikalavimus VNF studentams galimai būtų pažeista aukštųjų mokyklų autonomija, todėl ŠMSM ir pasirinko eiti įstatymo keitimo keliu“, – dėstė jis. Patarėjo teigimu, minėto įstatymo keitimo projektą Vyriausybė yra pateikusi Seimui.

Tiesa slypi kažkur… tarp straipsnių, įsakymų ir studentų pinigų

Vilniaus universitetas laikosi pozicijos, kad įstatymu tiesiog manipuliuojama, o reikalavimus būtų galima suvienodinti ministro įsakymu.

„Tai (kad būtina keisti įstatymą) nėra tiesa ir demonstruoja arba norą manipuliuoti, arba teisės aktų nesupratimą. Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo 59 str. 1 d. studentams taikoma nepriklausomai nuo finansavimo. Taip pat nepriklausomai nuo finansavimo yra taikoma ir MSĮ 59 str. 6 d., kurioje yra nuoroda į Ministro tvirtinamus minimalius rodiklius“, – aiškina VU atstovai.

VU pakeitimus vertina neigiamai: toliau smukdoma studijų kokybė

Ketvirtadienį naujienų agentūrai BNS Švietimo, mokslo ir sporto ministras A. Monkevičius teigė, kad Vilniaus universiteto kritika – tai tik pastebėjimai, o VU, kaip ir kiti universitetai, dalyvaus naujo bakalauro modelio kūrimo procese, kuriame ir bus sprendžiama dėl minimalių reikalavimų.

„Universitetai kartu dalyvaus kuriant naują bakalauro modelį, kuriame tie dalykai bus iš esmės sprendžiami kitaip“, – sakė ministras A. Monkevičius.

„Matom, kad minimalūs reikalavimai galėtų būti, bet juos galima padaryti taiklesnius, labiau motyvuojančius geriau pasirengti studijuoti. Aš galutinai rytoj apsispręsiu ir pasirašysiu įsakymą šiek tiek pakoreguoti – vietoje anglų kalbos leidžiant abiturientams rinktis jiems reikalingą egzaminą: chemijos, biologijos, fizikos ar panašų“, – BNS ketvirtadienį sakė ministras.

LRT.lt paklausė, kaip susidariusią situaciją vertina VU.

„Vienareikšmiškai neigiamai. Anglų kalbos egzamino pakeitimas į bet kurį kitą pasirinktą susidariusios situacijos visiškai nesprendžia, o gal ją net dar labiau apsunkina. Paprastai tariant, dabar įsakymu įtvirtinta, kad į aukštąsias mokyklas gali įstoti asmuo, turintis pakankamas lietuvių ir anglų kalbų žinias bei atitinkamą matematinį raštingumą. Pakeitus anglų į bet kokį kitą egzaminą nebesuprantama minimalių reikalavimų logika – į aukštąsias gali stoti asmuo, turintis lietuvių kalbos žinias, matematinį raštingumą ir, tarkim, geografijos, chemijos, biologijos žinias. Nelabai suprantama, kokia to trečiojo egzamino paskirtis“, – LRT.lt komentavo VU studijų prorektorius doc. dr. Valdas Jaskūnas

Pasak jo, įsakymu abiturientai ir toliau bus diferencijuojami pagal savo finansinę padėtį, o ne gabumus: „Iš dviejų skirtingoje socioekonominėje padėtyje esančių abiturientų, nepasiekusių VF vietai gauti skirtų minimalių rodiklių, vienas galės mokytis aukštojoje, nes bus pajėgus sumokėti už savo studijas, o kitas negalės, nes neturės tam pinigų.“

Prorektoriaus teigimu, prastesnė socioekonominė padėtis daro įtaką mokinių pasiekimams – to paties gabumo vaikai iš skirtingų aplinkų demonstruoja skirtingus akademinius rezultatus, o šis įsakymas dar labiau gilina socialinę atskirtį.

„Absoliučiai nesuprantamas nenoras atsisakyti pažymių vidurkio, kaip minimalaus rodiklio. Akivaizdu, toks rodiklis prastą vidurkį turėjusiam jaunuoliui užkerta kelią į valstybės finansuojamą vietą visam laikui. Nesvarbu, kaip jis išlaiko egzaminus, jam nebėra šansų pasitaisyti. Šios nuostatos laikymasis mums demonstruoja absoliutų neįsiklausymą į stojančiųjų problemas“, – aiškino prorektorius.

„Nemokamo bakalauro“ modelis – tik dūmų uždanga

Paklaustas apie ministro minimą aukštųjų mokyklų įsitraukimą, prorektorius teigė, kad dalyvavimas bei įtraukimas galėtų būti ir aktyvesnis.

„Estai, koreguodami savo finansavimo sistemą ir pereidami prie nemokamo aukštojo mokslo 2012 m., pirmiausia kelerius metus intensyviai diskutavo aukštojo mokslo sektoriaus viduje, modeliavo įvairius scenarijus, ieškojo geriausių sprendimų ir, svarbiausia, sukūrė ilgalaikį planą, pamažu iš esmės transformuojantį aukštojo mokslo finansavimo sistemą. Stebint jų patirtį belieka stebėtis strateginiu mąstymu ir nesiblaškymu“, – patikslino jis.

Anot jo, Lietuvos atvejis kitoks – apie finansavimo sistemos pokyčius kalbų beveik nėra: „Siūlomas „nemokamo bakalauro“ modelis iš esmės niekuo nesiskiria nuo dabartinio, išskyrus tai, kad bus daugiau valstybės finansuojamų vietų. Ir toliau išliks už aukštąjį mokslą mokantys ir nemokantys studentai, ir toliau išliks neadekvačiai apskaičiuoti krepšeliai.“

Jo teigimu, trūksta kvietimo aiškiai susitarti, kokių tikslų mes siekiame keisdami finansavimo modelį, kokie tų tikslų pasiekimo rodikliai, per kiek laiko mes juos norime pasiekti. Tai, ką matome, reformomis vadinti tikrai negalime, juolab kad jos ne tik situacijos negerina, bet ją dar labiau blogina.

„Puikiai suprantame, kad suvienodinus reikalavimus dalis aukštųjų mokyklų būtų labai nepatenkintos. Pirmiausia kalbame apie tas aukštąsias mokyklas, kurios ir šiemet nesilaikė susitarto minimalaus konkursinio balo. Kaip rodo patirtis, kai kurių aukštųjų mokyklų iniciatyva tikėtini ir teisminiai ginčai, kurių metu būtų keliamas klausimas, ar ministras apskritai gali nustatyti visiems vienodus reikalavimus stojant į aukštąsias mokyklas“, – dėstė prorektorius.

Jis pridūrė, kad laikotarpis taip pat jautrus – likę vos metai iki naujų rinkimų, todėl neigiamo triukšmo, tikriausiai, taip pat nesinori.

„Visgi Vilniaus universitetas užsimerkti neketina, juolab jeigu norima ir toliau smukdyti studijų kokybę ir gilinti socialinę atskirtį“, – ryžtingas išliko V. Jaskūnas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt