Mokslas ir IT

2019.08.28 18:55

Ministerijos ir universiteto dialogas dėl stojančiųjų minimalaus balo – tarsi pokalbis sugedusiu telefonu

siūlo, kad išmetę nepažangius studentus neprarastų pinigų
Tautvydas Lukaševičius, LRT.lt2019.08.28 18:55

Prabangiame restorane po daugybės metų susitiko trys kaime užaugę broliai. Pirmasis užsisakė ispanišką „Gaspacho“, antrasis – „Carpaccio“. Trečiasis, jauniausias brolis, nežinodamas, ką tie žodžiai reiškia, bet bijodamas paklausti, apsižvalgė ir pasakė, kad jis norės „to pačio“. Ši anekdotinė situacija tarsi puikiai iliustruoja Vilniaus universiteto ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) „susikalbėjimą“, kai norėdamos to paties (visiems stojantiesiems vienodų minimalių balų), institucijos nevengė viešai pažerti kritikos.  

Didžiausias pagal studentų skaičių šalies universitetas sukritikavo Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymą, kuris palieka skirtingus minimalius reikalavimus stojantiems į valstybės finansuojamas vietas ir tiems, kurie už mokslą moka patys. Pasak Vilniaus universiteto atstovo, taip toliau nuvertinamas aukštasis mokslas, užkertamas kelias studijų kokybei didinti, o universitetuose toliau galės studijuoti bet kas, praversiantis piniginę.

Švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjas Andrius Zalitis LRT.lt teigė, kad sutinka su Vilniaus universiteto pozicija, tačiau kritika atrodo keistokai, nes susidariusios problemos ministro įsakymų išspręsti negalima, nes reikia keisti Mokslo ir studijų įstatymą.

Studijų kokybės kartelės nekels

„ŠMSM neigiamai vertina, kad kai kurios aukštosios mokyklos netaiko minimalaus balo stojantiesiems į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas, ir teigia, kad tokiu atveju į aukštąsias mokyklas patenka nevienodo pasirengimo mokyklų abiturientai. Vis dėlto įsakymo, kuriuo būtų galima bent iš dalies išspręsti susidariusią problemą, projekte ŠMSM toliau palieka nevienodus kriterijus studentams, stojantiems į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas, stojantiems į universitetus ir kolegijas. Pateiktiems pasiūlymams nepritariantis Vilniaus universitetas (VU) įspėja, kad toks balo diferencijavimas neišgelbės aukštojo mokslo nuo kokybės devalvavimo, ir atkreipia dėmesį į ydingą balo sandarą, nemotyvuojančią mokyklų absolventų kelti savo žinių lygį siekiant geresnio akademinio pasirengimo studijoms aukštojoje mokykloje“, – rašoma išplatintame VU pranešime žiniasklaidai.

„Nustatant minimalius rodiklius stojantiesiems, siekiama susitarimo, ką mes laikome pasirengusiu kokybiškoms studijoms aukštojoje mokykloje studentu. Dėl to minimalūs reikalavimai stojantiesiems į aukštąsias mokyklas turi būti susiję su akademiniu pasirengimu, o ne su finansinėmis galimybėmis. Nesuprantama, kodėl reikalavimai stojant į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas įsakymo projekte yra skirtingi, jeigu į jas įstoję studentai studijuoja kartu. Vertėtų analizuoti mokinių mokyklos baigimo rezultatus ir diskutuoti, kokie minimalūs rodikliai nusako pasirengimą studijuoti aukštojoje mokykloje“, – teigė VU studijų prorektorius doc. dr. Valdas Jaskūnas.

Ministro įsakymo projekte numatyta, kad stojantieji į valstybės finansuojamas vietas turi būti išlaikę lietuvių, matematikos ir anglų kalbos egzaminus, o jų rezultatų vidurkis būti ne žemesnis kaip 40 proc., jeigu asmuo pretenduoja studijuoti universitete, ir ne žemesnis kaip 25 proc., jeigu asmuo pretenduoja studijuoti kolegijoje. Be to, penkių brandos atestate geriausiai įvertintų dalykų aritmetinis vidurkis turi būti ne mažesnis nei 7, jei norima studijuoti universitete, ir 6, jei norima studijuoti kolegijoje. Tuo tarpu stojantiems į valstybės nefinansuojamas vietas keliami daug mažesni reikalavimai – išlaikyti bent vieną egzaminą (bet kokiu procentu).

Reikia keisti įstatymą, kritiką pavadino keista

Švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjas Andrius Zalitis LRT.lt sake, kad su Vilniaus universiteto išsakyta turinine pozicija, kad reikalavimai turėtų būti vienodi nepriklausomai nuo to, kas mokės už studijas, ministerija sutinka.

„Esame pateikę Seimui įstatymo projektą, kuris šiuos reikalavimus sulygintų. Tiesa, kiek keista, kad Vilniaus universitetas kiritikuoja tiesiogiai ministro įsakymą, kuris yra pasirašytas, ir teigia, kad tarsi mes susidariusią situaciją galėjome išspręsti įsakymo keliu. Tai būtų buvę neįmanoma dėl paprastos priežasties. Dabar galiojantis Mokslo ir studijų įstatymas turi atskiras normas, kurios kalba apie tuos minimalius reikalavimus. Vienos iš jų kalba apie studentus, kurie patys moka už studijas, ten tiesiogiai yra įvardyta, kad būtinas vienas išlaikytas egzaminas. Kai įstatymas kalba apie tuos asmenis, kurie stoja į valstybės finansuojamas vietas, jis tiesiog pasako, kad ministras savo įsakymu nustato minimalius barjerus“, – aiškino A. Zalitis.

Pasak patarėjo, bėda ta, kad įsakymu negalima nepaisyti galiojančio įstatymo, nes jis yra teisiškai viršesnis: „Mes šiuo metu įsakymu šios probleminės vietos išspręsti negalime. Jau daugiau kaip mėnesis Seimui yra pateiktas projektas, kuriame apibrėžiama galimybė taikyti vienodus reikalavimus visiems stojantiesiems.“

Puikiai perlaikę egzaminus universitetus matys kaip savo ausis?

Atkreiptinas dėmesys, kad įsakymo projekte ir toliau siūloma, jog į minimalų balą būtų įskaičiuojamas mokymosi dalykų metinis vidurkis. Tai reiškia, kad asmuo, neatitinkantis ministro nustatytų minimalių rodiklių ir norintis pakartotinai stoti į aukštąją mokyklą, papildomai mokydamasis ir perlaikydamas valstybinius brandos egzaminus gali gauti geriausius įmanomus jų įvertinimus, tačiau vis tiek negalės pretenduoti į aukštųjų mokyklų bakalauro ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas, jeigu mokymosi dalykų metinių įvertinimų aritmetinis vidurkis buvo žemesnis nei 7. Juk koreguoti savo mokymosi dalykų metinių įvertinimų, įrašomų brandos atestato priede, galimybės nėra.

„Dabartinis siūlymas neskatina vidurinį išsilavinimą turinčių asmenų kelti savo žinių lygį ir koncentruotis į akademinį pasirengimą studijuoti aukštojoje mokykloje. Nepakeitus įsakymo nuostatų, prastesnius įvertinimus turintys absolventai tiesiog bus spraudžiami į kampą „įsigyti“ galimybę studijuoti, nes dėti pastangų dar pasimokyti ir bandyti įstoti į valstybės finansuojamą vietą nebebus tikslinga – to padaryti, turint prastesnį vidurkį brandos atestate, bus tiesiog neįmanoma“, – tvirtino doc. dr. V. Jaskūnas.

Valstybė finansiškai skatins išmesti nepažangius

LRT.lt paklausus Švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjo, kaip dar būtų galima gerinti studijų kokybę, jis teigė, kad būtina atsižvelgti ir į aukštųjų mokyklų mokslinius pasiekimus.

„Vienas iš kelių būtų minimaliuosius reikalavimus padaryti visuotinius, jie turėtų būti taikomi tiek asmenims, kurie stoja į valstybės finansuojamas vietas, tiek tiems, kurie už mokslą moka patys. Be to, peržiūrėjome išorinę studijų programų vertinimo metodiką, ją pakeitėme, dabar labiau orientuojamės į studijų kryptis, daugiau atsižvelgsime į aukštųjų mokyklų mokslinius pasiekimus“, – aiškino A. Zalitis.

Jo teigimu, aukštoji mokykla negali teikti kokybiškų studijų, jei neturi gerų mokslinių pasiekimų: „Kartu su nemokamo bakalauro tematika galvojame apie priemones, kurios galėtų padėti kilstelti studijų kokybę. Viena iš tokių priemonių yra tam tikra garantija aukštosioms mokykloms, kad jos šalindamos nepažangius studentus neprarastų lėšų, kurias gauna per krepšelius. Dabar yra taip, kad aukštoji mokykla dėl finansinių priežasčių yra linkusi išlaikyti studentą, net jeigu jis yra pasyvus ir nesimokantis. Manome, kad nustatysime procentinę ribą, koks studentų „atkritimas“ yra priimtinas ir įprastas.“

Anot patarėjo, ieškoma informacijos, kaip Europoje tai yra sureglamentuota, kokia tiksliai ta „iškrentančių“ studentų riba galėtų būti. „Tarsimės su aukštosiomis, kad jeigu jūs tam tikrą dalį studentų pašalinsite, jūs finansiškai nenukentėsite, nes lėšos jums liks. Be to, norėtumėme visą finansavimo sistemą šiek tiek perorientuoti į rezultatus aukštosios mokyklos. Šiuo metu aukštosios mokyklos yra finansuojamos iš esmės pagal studento pasirinkimą. Pasirinko pas tave studijuoti šimtas studentų, tu gauni tiek krepšelių, tiek pinigų“, – dėstė jis.

Dar daugiau, svarstoma įvesti sutarčių su aukštosiomis mokyklomis modelį, kai aukštosios mokyklos būtų finansuojamos pagal rezultatus. „Pavyzdžiui, kaip sekasi jų studentams įsidarbinti, kokie yra aukštosios mokyklos tarptautiškumo rodikliai ir panašiai. Toks finansavimas kol kas galėtų sudaryti apie 5 procentus viso finansavimo. Tam tikra prasme suprantame, kad tokia sutartis ir tie 5 procentai nėra kažkoks masyvus sistemos perkrovimas, tiesiog norime sistemą kreipti į rezultatų pusę ir su aukštosiomis mokyklomis rasti tinkamiausius formatus ir kriterijus. Tai būtų tarsi pilotinis bandymas“, – pokalbį baigė ministro patarėjas.