Turbūt bet kokia, net ir pati kvailiausia frazė, kurią pasako įtakingas žmogus, turi būti vertinama rimtai. JAV spauda citavo prezidentą Donaldą Trumpą, kuris pasiūlė uraganus stabdyti branduolinėmis bombomis. Vėliau D. Trumpas eilinį kartą tai pavadino melagingomis naujienomis ir žodžius paneigė. Tačiau kaip paneigti teorijas, kuriomis žmonės įtiki itin stipriai? Kokius argumentus naudoti?
Daugybė mokslo populiarinimo internetinių svetainių nepraleido progos žmonėms paaiškinti, kas iš tikro nutiktų, jei branduolinis ginklas būtų panaudotas stabdant uraganus. Klausimas, kas padaro daugiau žalos? Keistos minties citavimas, ar situacijos eskalavimas ieškant įvairiausių mokslininkų ir ekspertų paaiškinimų?
Juk taip keistos idėjos ar hipotezės aiškinimas moksline metodologija patikrintais argumentais tarsi ir pačią idėją padaro įtikinamesnę. Mokslininkai teigia, kad žmonės, vieną kartą patikėję tam tikra sąmokslo teorija, bus labiau linkę tikėti ir nauja. LRT.lt išskiria 3 teorijas, kuriomis susidomėjo ir daugybė lietuvių, savo nuomonę išreiškusių socialiniuose tinkluose. Atsakymų ieškosime naudodami laisvai pasiekiamus, per „Google Scolar“ randamus, mokslinius šaltinius.
Paukščių žudymas, vėžys, nevaisingumas ir autizmas
Paieškos laukelyje įvedus „5G network impact on health“, randame daugybę mokslinių straipsnių, tačiau naujo tinklo diegimo priešininkams teks nusivilti – analizuojama galima didesnės spartos duomenų perdavimo įtaka efektyvesnei sveikatos apsaugai. Galimybė nuotoliniu būdų stebėti pacientus, robotų chirurgų valdymas, didžiųjų duomenų analizė – galimybė prie interneto mažoje erdvėje prijungti daugybę įrenginių gali sukelti tikrą medicinos revoliuciją.
Visgi sukurta daugybė grupių socialiniuose tinkluose, kurių nariai ieško radijo ryšio įtakos žmogaus sveikatai. Nors tokios paieškos gali duoti idėjų naujiems moksliniams tyrimams, rezultatai ir išankstinės diagnozės gali šokiruoti. Teigiama, kad 5G ryšys gali sukelti vėžį, žudo paukščius, didina nevaisingumo riziką, ryšys netgi siejamas su autizmu ir Alzheimerio liga.
Nesunku prisiminti, kad panašios diagnozės viešojoje erdvėje sklandė ir pereinant prie 4G. Be to, rodos, autizmas yra absoliutus favoritas, jei kalbėsime apie ligas ar sutrikimus, priskiriamus naujiems, dar neišbandytiems dalykams. Sakoma, kad kvailų klausimų nebūna, tačiau rasti mokslinio tyrimo apie tai, kas nutiktų, jei mikrobangų krosnelėje pragręžtumėme nedidelę skylę ir krosnelę įjungtumėme, nepavyko. Visgi daugelis fizikų moka skaičiuoti bangų ilgius, todėl reiktų gana didelės skylės, kad pavojus kiltų mūsų sveikatai.
Gana didelė pseudomokslinė bedugnė skiria 5G tinklus nuo neurodegeneracinių ligų, kuriomis sergančių žmonių mūsų visuomenėje visgi daugėja.
Prasidėjo nuo 300 negyvų paukščių
2018 metų lapkritį 5G bandymus Nyderlanduose atlikę specialistai buvo apkaltinti dėl rastų 300 nugaišusių paukščių. Nors bandymus ir paukščių atradimą skyrė mėnesis, tai tapo pseudoįrodymu apie naujosios technologijos žalą.
Viena įtakingiausių prieš 5G diegimą pasisakančių grupių socialiniuose tinkluose yra Johno Kuhleso sukurta „Stop5G“. Joje naujoji technologija kaltinama ir dėl miškų gaisrų Kalifornijoje. Nors tokios grupės, kurių narių skaičius siekia 20 ar 30 tūkst., gali atrodyti nereikšmingomis ir mažomis, tačiau teroristinių tinklų veikimo ir narių verbavimo istorijos šiandien jau atskleidžia panašių grupių įtaką ir galimybes. Jose žmonės gyvena ir informacija dalijasi absoliučiai nuo tikrojo pasaulio atskirtame burbule.
Visgi kol kas nėra jokių įrodymų, kad 5G tinklai gali turėti neigiamos įtakos žmogaus sveikatai. Gali kilti įvairių grėsmių dėl informacijos valdymo centralizavimo, didžiųjų interneto ir telekomunikacijų kompanijų bei vyriausybių santykių, žmogaus privatumo. Galiausiai egzistuoja ir tam tikras sveikatos higienos apynasris radijo bangoms, elektromagnetiniam fonui.
„Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) ir jos vadovybei šis klausimas yra žinomas, tai ne naujiena. Įvyko susitikimas su Lietuvoje veikiančių mobiliųjų tinklų operatorių atstovais, kuriame dalyvavo ir atsakingi specialistai iš ministerijos bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC). Nuolatos kalbamasi su ekspertais ir ieškoma sprendimų, kaip būtų galima užtikrinti, kad į Lietuvą galėtų ateiti pažangiausios technologijos“, – LRT.lt paaiškino Lina Bušinskaitė-Šriubienė, sveikatos apsaugos ministro patarėja.
Pasak jos, sprendžiant šį klausimą, pagrindinis dėmesys bus skiriama užtikrinti, kad tokios naujovės atėjimas į rinką nekenktų žmonių sveikatai, o higienos norma, apie kurią kalbama, yra susijusi su leistinais elektromagnetinės spinduliuotės kiekiais mūsų šalyje.
„Norime priminti, kad neseniai, t. y. 2015 m., jau buvo pakeista minima higienos norma ir tuo metu leistinas elektromagnetinės spinduliuotės kiekis buvo padidintas 10 kartų. Dabar, norint Lietuvoje užtikrinti 5G ryšio veikimą, elektromagnetinės spinduliuotės leistiną kiekį reikėtų didinti panašiai“, – sakė ji.
Be to, ministerijos atstovės teigimu, šiuo metu nustatyti elektromagnetinių laukų ribiniai dydžiai Lietuvoje yra griežtesni, bet tikrai ne griežčiausi, jei lyginsime su kitomis ES šalis. Yra šalių, kur taikomi dar griežtesni reikalavimai.
Nei 3G, nei 4G ryšio su vėžiu nesusiejo
Mobiliųjų telefonų poveikis žmogaus sveikatai mokslininkus domina jau daug metų. Yra tyrimų, rodančių, kad iš telefono ekrano sklindanti šviesa gali sutrikdyti cirkadinį ritmą ir bloginti miego kokybę. Išsiaiškinta, kad per dažnas žiūrėjimas į telefoną gali būti siejamas su stresu ir nerimu, netgi prastesniu maistinių medžiagų įsisavinimu, nutukimu. Visgi sąsąjų su vėžiu kol kas neaptikta.
Baimė dėl radijo bangų spinduliuotės nėra kažkas naujo. Apie aukštos įtampos elektros linijų ir mobiliųjų telefonų poveikį užsiminta dar 1980 metais. Tada keltos hipotezės, kad tokia spinduliuotė gali skatinti auglių, vėžinių ląstelių formavimąsi. Tiesa, tokios hipotezės nebuvo patvirtintos ir greitai buvo užmirštos.
Sąmokslo teorijų šalininkams nepalanki ir statistika, kuria gana dažnai mėgstama manipuliuoti. „Wired“ skelbia, kad nuo 1990 iki 2016 metų mobiliųjų telefonų naudotojų padaugėjo 5 kartus. Vėžinių susirgimų – 34 proc. Dar daugiau, jie siejami su didesniu gyvenimo tempu, stresu, mažu fiziniu aktyvumu, netinkama mityba. Galbūt dėl šių išorės veiksnių galėtume apkaltinti ir mobiliuosius telefonus, tačiau ne jų veikimo technologiją.
Įdomus ir dažniausiai vartojamas terminas radijo bangų signalams apibūdinti – dažniausiai sakoma, kad tai radiacija, nors ši spinduliuotė nepanaši į jonizuojančią ar ultravioletinę (žalingą žmogui). Mažos energijos radijo bangos, kurios yra naudojamos telekomunikacijos kompanijų, yra visai kas kita.
Įdomus tyrimas publikuotas ir „Science“ žurnale. Pasirodo, melagingos naujienos išplinta 70 proc. greičiau nei tikros. Be to, jei „Google“ paieškoje ieškosime, ar mikrobangų spinduliuotė gali sukelti vėžį, aptiksime pačius sensacingiausius rezultatus, o pelus nuo grūdų atskirti, neišmanant technologijos, pasidarys dar sunkiau.
Vakcinos ir autizmas: trys hipotezės ieškant tiesos
Iš esmės mokslininkai kol kas iškėlė tris hipotezes, kurios gali paaiškinti skiepų ir autizmo ryšį. Pirma, tymų, kiaulytės ir raudoniukės skiepų kombinacija gali pažeisti žarnyno gleivinę ir atverti duris encefalopatiniams baltymams, kurie gali padaryti žalos. Antra, konservantas timerozalis, kurio yra kai kuriose vakcinose, gali neigiamai paveikti centrinę nervų sistemą. Trečia, įvairių skiepų vartojimas ir perdozavimas susilpnina imuninę sistemą.
Apžvelgę daugiau kaip 20 mokslinių tyrimų, kurie buvo atlikti skirtingose šalyse, straipsnio autoriai nerado, kad kuri nors iš dažniausiai keliamų hipotezių gali būti teisinga, o skiepai turėtų ryšį su autizmu. Dar daugiau, apžvalgos, išspausdintos prestižiniame žurnale, autoriai pabrėžia, kad tolimesni tyrimai turėtų remtis daug „realistiškesnėmis“ hipotezėmis.
Ar vienas kitas laipsnis planetai daug?
Kai vienos klimato kaitos konferencijos metu jos dalyvis garsaus profesoriaus paklausė, ar 1–2 papildomi laipsniai planetai yra daug, jis atsakė klausimu – o kaip jaučiatės jūs, kai jūsų kūno temperatūra pakyla laipsniu?
NASA paskelbė, kad nuo 1880 metų vidutinė pasaulinė temperatūra pakilo 0,8 laipsnio. Nors jau statomi paminklai ištirpusiems ledynams, tubūt šaltą žiemos dieną daugelis pagalvojome, kur gi tas klimato atšilimas.
Tyrėjai priėjo išvados, kad klimato kaitos sąmokslo teorijos yra labiausiai politiškai angažuotos ir žmogaus politines pažiūras netgi galima sieti su jo klimato kaitos problemos vertinimu. Surinkta empirinių įrodymų, kad su klimato kaita susijusios sąmokslo teorijos mažina žmonių įsitraukimą į įvairias iniciatyvas, kuriomis siekiama saugoti gamtą.
Mokslininkai netgi kelia klausimą, kiek klimato kaita kainuoja ekonomikai: jeigu įvertintume išmetamos taršos gramus pinigais, kiek turėtų pabrangti, pavyzdžiui, iš Kinijos į Europą gabenamos prekės.
Įdomu tai, kad vienas iš sąmokslo teorijų apie klimato kaitą pradininkų, buvo būtent garsus Kolorado universiteto profesorius Billas Gray’us, kuris 2006 metais teigė, kad Žemė greitai vėl pradės vėsti. Jei tikėsime NASA duomenimis, profesoriaus prognozė neišsipildė, o jeigu manysime, kad NASA mums melavo ir apie išsilaipinimą Mėnulyje, greičiausiai visada rasime fanų socialiniame tinkle sukurtoje grupėje.
