Vasaros oro temperatūros rekordai šiemet viršyti ne tik Europoje. Grenlandijoje taip pat neįprastai šilta, ir ledynai tirpsta gerokai greičiau. Grenlandijos ledynai visuomet vasarą aptirpdavo, o žiemą vėl atsigaudavo, bet šiemet taip veikiausiai nebus, perspėja mokslininkai. Esą vienas iš Grenlandijos ledynų per 14 metų numažėjo dešimčia kilometrų.
Niujorko universiteto mokslininkai, tiriantys Grenlandiją, ją vadina pasaulio pabaiga, turėdami galvoje ne tik geografiją. Tai vieta, kuri turės įtakos planetos ateičiai, lemsianti, kiek pakils vandenų lygis.
„Skverbiamės į ledkalnio vidų, kad suprastume jo turinį, ledas daug sudėtingesnė substancija, nei oras ar vandenynas. Jis ir skystas, ir tvirtas, bet trupa. Labai svarbu jį ištirti, atlikti šį darbą, kad galėtume prognozuoti vandenynų lygį“, – teigia Niujorko universiteto mokslininkas Davidas Hollanas.
Dabar čia taip šilta, kad Davidui ir jo kolegoms nereikia nei apsiaustų, nei pirštinių. Viename artimiausių miestų oro temperatūra ryte buvo beveik 11 laipsnių.
Gerokai šiauriau esančioje stovykloje temperatūra virš nulio buvo pakilusi dukart ir tai truko 16,5 valandos. 2012 metais užfiksuotas rekordas – 6,5 val., ir tų metų vasara iki šiol buvo liūdniausia ledynams.
Šiemet – rugpjūčio pirmoji, per vieną dieną nutirpo 12 milijardų tonų. Tačiau 2012-ųjų rekordas dar neviršytas. Labiausiai kenčia pietvakarinis kraštas ir jame esantis Helheimo ledynas – jis nuo 2005 metų, kai čia atvyko mokslininkai, sumažėjo 10 kilometrų.
Visa tai vyksta dėl žmogaus sukeltų klimato pokyčių ir natūralių oro sąlygų. Mokslininkų nuomone, gerokai didesnę įtaką tam turi Šiaurės Ameriką skalaujant Golfo srovė, jie tai mėgina ištirti.
NASA mokslininkų teigimu, 2100 metų dėl tirpstančių Grenlandijos ledynų vandenynų lygis gali pakilti daugiau nei metrą. Atrodo, lyg kas būtų atidaręs Žemės šaldytuvo duris.
