Gaisrai rekordiniu greičiu siautėja Brazilijos Amazonės atogrąžų miškuose, o mokslininkai perspėja, kad tai gali padaryti pražūtingą žalą kovai su klimato kaita, rašoma „CNN“.
Aplinkosaugos organizacijos ir tyrinėtojai teigia, kad dėl Brazilijos atogrąžų miškuose liepsnojančių gaisrų kalti ne kas kitas, o galvijų ir medienos ruošos darbuotojai, siekiantys „išvalyti žemę“ ir paruošti ją naudojimui.
Taip pat skaitykite
„Didžioji šių gaisrų priežastis yra žmonės“, – teigė Christianas Poirieras, ne pelno organizacijos „Amazon Watch“ programų direktorius.
Jis pridūrė, kad net ir sausuoju metų laiku Amazonė – drėgnasis atogrąžų miškas – lengvai neužsidega, skirtingai nuo miškų Kalifornijoje ar Australijoje.
Pasak C. Poirier, ūkininkai jau seniai padegdavo žolę, norėdami paruošti dirvą ūkiui. Aplinkosaugos aktyvistai ir Pasaulio gamtos fondas (WWF) perspėja, jog intensyviai kertant Amazonės miškus gali būti pasiekta riba, kai atogrąžų miškai išdžius ir vieta ims priimti sausą savaną. Tokiu atveju, vietoje deguonies gamybos, čia į atmosferą būtų išmetamas anglies dvideginis, dar labiau prisidedantis prie klimato kaitos.
Dega „pasaulio plaučiai“
Sausuoju metų laiku Brazilijos Amazonės atogrąžų miškuose dažnai kyla gaisrai. Tačiau šiemet jų mastai didžiausi nuo 2013 metais pradėtų Brazilijos kosmoso tyrimų centro matavimų.
Nuo metų pradžios šalies atogrąžų miškuose jau kilo virš 72 tūkst. gaisrų, pusė iš jų – Amazonės miškuose. Tai net 80 proc. daugiau palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai metais, rašo „CNN“. Vien nuo antradienio čia kilo 9,5 tūkst. naujų gaisrų.
Amazonė dažnai vadinama planetos plaučiais, gaminančiais 20 proc. deguonies Žemės atmosferoje. Tai gyvybiškai svarbu lėtinant globalinį atšilimą, taip pat atogrąžų miškuose gyvenančioms nesuskaičiuojamoms gyvūnų ir augalų rūšims. Amazonė yra didžiausias atogrąžų miškas planetoje.
Gaisrų dūmų pliūpsniai pasklido po Amazonės regioną ir už jo ribų
Dramatiški vaizdo įrašai socialiniuose tinkluose rodo milžiniškus dūmų pliūpsnius, kylančius iš žalumos, ir ugnies linijas, paliekančias pajuodusius ruožus. Tiršti dūmai žmonėms sukelia problemų su sveikata, taip pat apriboja matomumą, ypač kalbant apie keliavimą oru.
Socialiniuose tinkluose vartotojai dalijasi grotažyme #PrayForAmazonia (Melskimės už Amazonę). Savo žinutėse žmonės ragina vietos valdžią pradėti gesinti gaisrus, skelbia „The Washington Post“.
Dūmai taip pat pasiekė visą San Paulą, esantį už 2,7 tūkst. kilometrų. Mieste užfiksuotuose kadruose saulę dengia tiršti dūmų ir pelenų debesys.
Žemėlapiuose matyti, kad šis debesis, su toksiškai dideliais kiekiais kenksmingų medžiagų, yra pernešamas už Pietų Amerikos pakrančių.
Ką sako lyderiai?
Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro ketvirtadienį apkaltino dėl gaisrų Amazonės miškuose nevyriausybines organizacijas, esą taip norėjusias atkreipti dėmesį į vyriausybės nesėkmes, ketvirtadienį pranešė JAV dienraštis „The Washington Post“.
Taip pat skaitykite
„Gaisras kilo, atrodytų, strateginiuose punktuose“, – padėtį degančiuose Amazonės miškuose komentavo J. Bolsonaro.
Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas perspėjo, kad Amazonės miškų būklė kelia tarptautinį susirūpinimą.
„Amazonės atogrąžų miškai – pasaulio plaučiai – gamina 20 proc. mūsų planetos deguonies ir jie dega. G–7 susitikimo nariai, aptarkime šį įvykį skubos tvarka per dvi dienas!“ – teigė jis tviteryje.
Savo ruožtu J. Bolsonaro atsakė apkaltindamas Prancūzijos prezidentą Brazilijos vidaus klausimo panaudojimu siekiant „asmeninės politinės naudos“.
Jis sakė, kad yra atviras dialogui apie gaisrus, jei jis „grindžiamas objektyviais duomenimis ir abipuse pagarba“.
