Mokslas ir IT

2019.08.17 16:42

Kovoje su Ebola vien vaistų neužteks: kai kurie viruso egzistavimu netiki, kiti įsitikinę, kad juo užkrečiama atėjus pasitikrinti

Sigita Vegytė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2019.08.17 16:42

Esperansa sako, kad jos pusantrų metų sūnus kraujavo, spjaudėsi krauju ir atvežus į ligoninę tyrimai parodė, kad tai – Ebola. Ji ir jos sūnus – vieni iš beveik 3 tūkst. apsikrėtusių Ebolos virusu, kurio didžiausią protrūkį dabar pasaulis stebi Centrinės Afrikos šalyje – Kongo Demokratinėje Respublikoje.

Praėjusių metų rugpjūtį prasidėjęs protrūkis per metus nusinešė mažiausiai 1800 gyvybių. Tarp jų – ir Esperansos vyro.

„Ebola yra virusas, gyvūnų perduodamas žmogui. Tuomet jis labai greitai gali išplisti tarp kitų žmonių per kraują, seiles, per kitus žmogaus skysčius, net daiktus, jei tie skysčiai buvo susilietę su jais“, – LRT RADIJUI sako Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė.

Pasak jos, virusas plinta per beždžiones, gorilas, antilopes, gyvenančias miškuose, kitus atogrąžų miškų gyvūnus.

„Žmonės užsikrečia, jei eina į miškus, jeigu suvartoja tokio užsikrėtusio gyvūno neapdorotą mėsą arba susiliečia su tokio gyvūno skysčiais“, – supažindina I. Zurlytė.

Užsikrėtus po kurio laiko pasireiškia karščiavimas, vėmimas, viduriavimas, kraujavimas. Dauguma apsikrėtusiųjų miršta.

Didžiausias šio viruso protrūkis fiksuotas 2014–2016 m. trijose Vakarų Afrikos šalyse. Tada mirė apie 11 tūkst. žmonių.

Pirmieji Ebolos atvejai nustatyti 1976 m. Kongo Demokratinėje Respublikoje. Šalyje, kurios keliose provincijose dabartinis Ebolos protrūkis laikomas antru didžiausiu per visą istoriją.

Esperansa ir jos sūnus yra vieni tų, kuriuos pavyko išgydyti. Jie paskiepyti ir išleisti iš ligoninės. Su virusu kovojantys tarptautinių organizacijų mokslininkai išbandė ketverius skirtingus vaistus ir dveji iš jų pasirodė esą veiksmingi. Tai laikoma reikšmingu įvykiu. Su šiais vaistais tyrimus ketinama atlikti ir toliau.

„Mes turime gydymą, kuris rodo tikrai gerus duomenis. Taigi, tai yra pozityvios naujienos ir tai yra puikūs nauji įrankiai. Bet vien tik jie Ebolos nesustabdo. Kas sustabdys Ebolą, vadovaujant Kongo Demokratinės Respublikos vyriausybei, tai gera priežiūra, prevencija ir kontrolė, aktyvus bendruomenės įsitraukimas ir puikus skiepijimas. Taigi žmogiškasis faktorius čia labai svarbus“, – sako PSO atstovas Christianas Lindmeieris.

Regione dirbantys tarptautinių organizacijų specialistai, siekdami sustabdyti viruso plitimą, gyventojus skiepija. Nors, pasak jų, vis daugiau gyventojų pagalbą priima, prieš medicinos darbuotojus vykdomi išpuoliai. Neseniai skelbta apie gydytojo iš Kamerūno nužudymą. Kaip įtariama, tai padarė vietiniai gydytojai. Apklausos rodo, kad daugiau nei pusė vietos gyventojų netiki Ebolos viruso egzistavimu.

„Yra kelios versijos, kuriomis jie tiki. Viena iš jų, kad Ebola yra išgalvotas virusas, kuriuo pasinaudodama oficialioji jų vyriausybė tikisi gauti paramos iš Vakarų donorių ir ją išsidalinti korupciniais būdais. Yra manymas, kad tai yra dirbtinai sukurtas virusas, kuriuo užkrečia, kai ateinama pasitikrinti“, – LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) lektorė Giedrė Biržytė.

Pasak politologės, situaciją apsunkina Kongo Demokratinėje Respublikoje vykstantys kariniai konfliktai, gyventojų nepasitikėjimas valdžia bei atvykėliais, kuriais nepasitikima dėl kolonijinės praeities, kai šalis priklausė Belgijai.

„Galima atsekti tokį labai radikalų atmetimą visko, kas ateina iš Vakarų, ką atneša „baltasis žmogus“ ir ką galbūt perima kai kurie sekėjai Afrikoje. Susiskaldymas labai didelis – vieni laikosi tradicinių įsitikinimų ir tiki, kad tai yra vienintelis ir teisingas kelias išlaikyti savigarbą ir tapatybę, o kiti mato tai kaip pažangesnį, priimtinesnį gyvenimo variantą, kurį „baltieji žmonės-kolonizatoriai“ atnešė“, – pasakoja G. Biržytė.

Kaip teigia VU TSPMI politologė, gyventojų požiūris keičiasi, bet tai vyksta lėtai, nes tik maža dalis gyventojų turi prieigą prie interneto. Daugelis informaciją gauna iš religinių lyderių, tiki prietarais, gydosi tradiciniais būdais, o ir gydymo įstaigas ne visi gali pasiekti.

„Kalbant apie kaimų gyventojus, džiunglėse ar gentiškai gyvenančiuosius, dažnai jiems, net ne vietine kalba kalbantiems, pasiekti gydytojus tampa labai sudėtinga. Egzistuoja tam tikri tradiciniai požiūriai, kas yra gerai, o ko žmonės nepažįsta – atmeta. Todėl daktarams labai sudėtinga būti vien tik teigiamais personažais. Dažnai jie turi atrasti ryšį ir kalbėtis su žmonėmis, juos įtikinti“, – LRT RADIJUI dėsto ji.

Plačiau – LRT RADIJO laidos įraše nuo 2 val. 10 min. 20 sek.


Ryto garsai. Kaimynai nusprendė pirkti Astravo atominės elektrą. Kodėl latviai priėmė tokį sprendimą?