Mokslas ir IT

2019.08.12 11:13

Lietuviškų lazerių sėkmė pasaulyje: kas lėmė proveržį?

LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas Lietuva“, LRT.lt2019.08.12 11:13

„Lietuva, kaip tokia maža šalis, yra daug pasiekusi lazerių srityje“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ sako Mikas Vengris, Vilniaus universiteto (VU) Lazerinių tyrimų centro profesorius. „Turime nedidelę ekosistemą, kurioje dirba įvairiais lazerių aspektais užsiimančios įmonės, kuria prietaisus ar jų dalis, yra studijų programos universitetuose, kurios ruošia lazerių specialistus“, – sako jis.

Visgi, kaip teigia profesorius, lietuviškų lazerių sėkmę didžiąja dalimi lėmė atsitiktinumas.

„Viskas susidėliojo taip, kad labai gabūs žmonės gavo galimybę studijuoti užsienyje (...) ir dirbti su žmonėmis, esančiais „mokslo smaigalyje“. Jie buvo pakankamai ambicingi, kad grįžę į Lietuvą nuspręstų – lazeriai yra ta sritis, kurioje galime tikėtis proveržio“, – svarsto jis.

Pasak profesoriaus, lazeris anksčiau buvo mokslinė naujovė, o dabar tapo moksliniu įrankiu.

„Didžiausi darbai, kalbant apie mokslo pasiekimus, yra pirmiausia profesoriaus Algio Petro Piskarsko atlikti darbai lazerių srityje, jis gali būti laikomas šios srities pradininku Lietuvoje. Jis kartu su komanda nuo 1970-ųjų užsiėmė lazerių prietaisų plėtra, aiškinosi ir kūrė įvairius dalykus.

Vėliau sekė Audriaus Dubiečio ir Gedimino Jonušausko darbai, kuriuose jie pirmą kartą pademonstravo, kaip galima pasiekti aukštų smailinių galių lazerio žybsnius, t. y. sukurti lazerį, kuris savo veikimo metu šviečia ne visą laiką, o veikia žybsniais, kaip fotografinė blykstė. To žybsnio metu lazeris skleidžia tiek energijos, kaip Ignalinos dydžio branduolinė jėgainė“, – supažindina M. Vengris.

Iš pramonės pasiekimų, kaip teigia pašnekovas, svarbiausios dvi įmonės – „Light Conversion“ ir „Ekspla“ – kurios gamina lazerius mokslui ir pramonei. „Tai didelės, kelis šimtus darbuotojų turinčios įmonės, lazerių fabrikai“, – teigia profesorius.

Plačiau – laidos įraše nuo 15.36 min.:

„Labas rytas, Lietuva“ II dalis. Rašytoja Kristina Sabaliauskaitė: įdomiausia panirti į mikroistorijas, kurios yra likusios už vadovėlių akiračio