Mokslas ir IT

2019.08.11 18:00

Mėgintuvėliuose užauginta mėsa gali padėti sprendžiant klimato kaitos problemas

Karolina Panto, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2019.08.11 18:00

Apie mėgintuvėliuose auginamą mėsą kalbama jau kurį laiką, tačiau, mokslininkų teigimu, tai galėtų būti vienas iš pagrindinių veiksnių klimato kaitos problemai išspręsti.

„Mėsą gauname iš galvijų, o tokie gyvūnai išskiria metano dujas, anglies dvideginį ir teršia aplinką. Metanas yra labai galingos dujos, sukeliančios šiltnamio efektą, todėl augindami galvijus, kaip tarpinę grandį tarp jų ėdamų daržovių ir mūsų valgomo maisto, kuriame sistemą, kuri ypač teršia gamtą“, – taip kiek anksčiau LRT RADIJUI teigė užaugintos laboratorijoje jautienos kūrėjas, Mastrichto universiteto mokslininkas Markas Postas.

Skaičiuojama, kad ilgainiui perėjimas prie dirbtinės mėsos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas galėtų sumažinti bent 80 proc., o žemės ploto ir vandens būtų galima visai nenaudoti. Be to, anot mokslininkų, naujosios technologijos gali padėti užtikrinti reikiamą maisto kiekį besivystančiose šalyse. Tokia mėsa būtų išgaunama greičiau. Jai užauginti pakanka maždaug mėnesio.

„Tai labai paprastas procesas. Kiekvieno gyvūno raumenyse yra kamieninių ląstelių, o raumenys, iš esmės, yra mėsa. Tomis ląstelėmis galima naudotis: auginti, perskirti, dauginti, galima pagaminti labai daug mėsos iš labai mažo mėginio. Šios ląstelės atsakingos už raumenų audinių kūrimą ir, jas augindami, suteikdami tinkamas sąlygas laboratorijoje, jūs leidžiate joms virsti mėsa. Tiesą sakant, tai labai paprasta technologija. Jei tik norite, galite tai daryti namuose“, – tvirtina M. Postas.

Tiesa, išbandyti šią technologiją namuose nebūtų paprasta. Pavyzdžiui, pirmąjį sintetinės jautienos mėsainį mokslininkas sukūrė 2013 metais. Tuomet jo paskanauti ramia širdimi, ko gero, galėjo tik Bilas Geitsas, mat jis kainavo 250 tūkst. eurų. Didelę kainą lemia vis dar aukšta gamybos proceso savikaina. Mėgintuvėliuose auginamos mėsos ląstelės neturi imuniteto, todėl jų apsaugai reikia užtikrinti itin aukštus higienos standartus.

Kaip bebūtų, prognozės optimistinės. Pavyzdžiui, amerikiečių maisto gamybos įmonė „Hampton Creek“ tikisi, jog iš ląstelių gamintos mėsos prekybos centruose bus galima įsigyti per artimiausius dvejus metus, o paties M. Posto bendrovės „Mosa meat“ atstovai tvirtina, kad vienas mėsainis netrukus kainuos devynis eurus, panašiai tiek, tiek šiandien kainuoja įprastas mėsainis restorane.

Prognozuojama, kad po 20-ies metų didžioji dalis pasaulyje suvalgomos mėsos nebebus skerdiena. Mokslininkai teigia, kad laboratorijose užauginta mėsa arba augalinės kilmės produktai, skoniu ir išvaizda primenantys mėsą, gali prisidėti ir prie maisto trūkumo mažinimo.

Nors žmonės baiminasi dėl galimo tokių gaminių poveikio sveikatai, kai kurie specialistai mano, kad mėsos pakaitalai mums netgi gali būti naudingesni.

Jei klausimų kelia tokios mėsos skonis, ragavę teigia, kad ji panaši ar net skanesnė nei įprasta. Vis dėlto, dirbtiniu būdu auginami ir riebalų audiniai, kad mėsa būtų sultingesnė. Beje, galbūt ir švaresnė. Tokia mėsa auginama be hormonų ir antibiotikų, tačiau šį poveikį dar turi aptvirtinti tyrimai.

Labai populiarūs ir gerokai pigesni dabar yra augalinės kilmės pakaitalai: gaminiai iš sojos, ryžių, žirnių, pupų, kokosų aliejaus, bulvių krakmolo ar net granatų miltelių. Tokie vadinamosios mėsos paplotėliai apdorojami garais, slėgiu ir šaltu vandeniu.

Augalinės kilmės produktai susidomėjo ir greitojo maisto restoranai, jau dabar į šią rinką investavę apie milijardą eurų.

Klaipėdos valstybinės kolegijos Maisto technologijų katedros vedėja Vijolė Bradauskienė sako, kad Lietuvos mokslininkai neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų.

„Lietuvoje dabar galbūt labiau domimasi augalinės kilmės alternatyvomis. Puikiausia būtų ankštinės kultūros, kurios gali būti fermentuojamos sveikos arba sumalti įvairiausi gaminiai. Fermentacija reikalinga tam, kad būtų pagerintas ankštinių kultūrų įsisavinimas. Mano manymu, lietuvių mokslininkai yra pažangūs ir, ko gero, nenorėdami atsilikti nuo viso pasaulio tendencijų, greitai imsis tyrimų, kuriais būtų galiam išanalizuoti mėsos auginimą mėgintuvėliuose“, – LRT RADIJUI komentuoja V. Bradauskienė.

Specialistai prognozuoja, kad per artimiausius du dešimtmečius būtent laboratorijose užauginta mėsa atsidurs ant kas trečios lėkštės, o galiausiai valdys visą mėsos gaminių rinką.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.