Mokslas ir IT

2019.07.30 15:46

Startuolis biotechnologijų pagalba sukūrė jautienos pjausnį: tikisi, kad ilgainiui kaina sumažės

Saulius Masalskas, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.07.30 15:46

Turtingų šalių gyventojų susirūpinimas dėl pramoniniais būdais auginamų gyvulių mėsos kokybės sudaro palankias sąlygas startuoliams, mėginantiems sukurti mėsą ir jos patiekalus alternatyviais būdais. Pavyzdžiui, Izraelyje, bioreaktoriuose išauginti pjausniai pagal kainą tiktų nebent prabangiam restoranui, bet jų išradėjai tikina, kad pradėjus masinę gamybą, kaina mažės.

Plonyčiai jautienos pjausniai tapo pirmuoju Izraelio biotechnologijų startuolio „Alep Farms“ produktu ir jis jau sulaukė į tokias kompanijas investuojančių verslininkų dėmesio. Iš esmės čia panaudoti labai panašūs metodai, kokiais, pavyzdžiui, bandoma sukurti, tiksliau užauginti dirbtinius organus.

Ant specialaus baltyminio skeleto bioreaktoriuose auginamos iš tikro jautuko paimtos raumenų, riebalų ir kraujagyslių ląstelės. Kai užauginama tiek, kad išeitų kelių milimetrų storio gabalėlis – jis keliauja į keptuvę.

„Labai panašu į pjausnį, turi labai panašią tekstūrą“, – sako „Aleph Farms“ išorinių ryšių vadovas Joavas Reisleris.

Kol kas tokia nedidelė porcija kainuoja daugiau nei 50 eurų, bet kompanijos įkūrėjai tikina, kad padidinus našumą kaina kris, o svarbiausia, jų nuomone, tai turėtų būti tikrai geresnė mėsa, nei užauginta pramoninu būdu milžiniškose fermose.

„Įsivaizduokite tokį patį pjausnį, tokio paties skonio, tekstūros, bet pagamintą gerokai etiškesniu, tvaresniu būdu, be visų tų viešosios sveikatos problemų, susijusių su gyvulių auginimu“, – aiškina „Aleph Farms“ įkūrėjas Didier Toubia.

„Mėsos pjausnys, kurį gaminame, yra sveikesnis nei pramoninė mėsa. Mėsos gamybos procesas vyksta uždaruose induose, apsaugančiuose nuo bet kokios taršos ir mums nereikia pridėti jokių antibiotikų“, – supažindina „Aleph Farms“ tyrimų vadovė Neta Lavon.

Pasaulinė sveikatos organizacija jau seniai perspėja, kad beatodairiškas antibiotikų ir kitų medikamentų naudojimas gyvulininkystėje sukels rimtų problemų žmonėms, nes sudaro sąlygas atsirasti itin atsparioms ir žmonėms labai pavojingoms bakterijoms. Be to, yra ir etinė gyvulininkystės pusė, ji taip pat svarbi net ir didžiausiems mėsos mėgėjams.

„Taip, skonis, vaizdas ir pojūtis burnoje svarbu, bet turbūt svarbiausias faktas, kad mums nereikės skersti gyvulių mėsai. Jei sugebėtume tą pasiekti, manau, tai būtų labai svarbu“, – teigia restorano klientas.

Kol kas visos šios gyvulių fermų alternatyvos atrodo gana egzotiškai, bet turint omenyje didėjantį Žemės gyventojų skaičių, nors jie ir labai nelygiai dalijasi uždirbtus pinigus – prekybos statistika rodo, kad žmonės perka vis daugiau mėsos.

Šiandien pasaulinė mėsos pramonė tai daugiau kaip trilijono dolerių verslas ir jis nuolat auga.

Plačiau – nuo 13.09 val.

Žinios. Pašalpų dydis nesiekia net skurdo ribos, bet sumos didinti neketinama