Mokslas ir IT

2019.07.31 20:47

Nelaimė, prilygstanti sprogimui Hirošimoje: ar pasaulis pasiruošęs pavojingiems dangaus kūnams?

Simonas Bendžius, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2019.07.31 20:47

„Miestų žudikas“ – taip pasaulio žiniasklaida pavadino praeitą savaitę pro Žemę prašvilpusį asteroidą. Jei jis būtų susidūręs su mūsų planeta, sprogimo galia būtų 30 kartų smarkesnė už atominę bombą Hirošimoje. Mokslininkai tuo metu ramina – šis dangaus kūnas žmonijai grėsmės nekėlė, nors ir praskriejo atstumu, 5 kartus mažesniu nuo to, kuris skiria Žemę ir Mėnulį.

„Gal mums tas asteroidas ir atrodo labai didelis, bet jis yra keleivinio lėktuvo dydžio, skrenda 24 km/sek. greičiu, pamatyti jį nėra taip lengva“, – LRT RADIJUI sako mokslo populiarintoja Goda Raibytė.

Ji dalyvauja tarptautiniuose renginiuose, skirtuose aptarti asteroidams ir kometoms. Pašnekovė iš astronomų lūpų ne kartą išgirdo susirūpinimą – žmonijai būtina kur kas daugiau dėmėsio ir pinigų skirti nepageidaujamų kosminių objektų stebėjimui.

„Turime didžiulę problemą, kad nėra užtektinai investuojama į asteroidų sekimo ir atradimo misijas. Sekimo tai aš turiu omenyje atradimo misijas, kai žiūrima, kokia bus jo skridimo trajektorija. Daug įrangos yra pasenę, kažkodėl tiek už Europos kosmoso agentūros misijų biudžetą, tiek už NASA misijų biudžetą atsakingi asmenys vis nukelia susijusias misijas.

Kiek sužinojau asteroidų renginyje Liuksemburge, iš visų egzistuojančių asteroidų mes žinome tik 1 proc. Tai yra labai mažas skaičius. Tokių įvykių mes dar ne vieną turėsime“, – LRT RADIJUI sako ji.

Net ir palyginus nedideli mokslininkų pražiopsoti kosminiai luitai gali pridaryti bėdų. Tuo prieš 6 metus galėjo įsitikinti Rusijos miesto Čeliabinsko ir jo apylinkių gyventojai. Į Žemęs atmosferą įskriejęs triskart už žirafą didesnis meteoras sprogo ore.

Aukų išvengta, tačiau pusantro tūkstančio žmonių sužeista – daugiausia dėl nuo sprogimo bangos dužusių stiklų.

„Tokioje modernioje žmonijos istorijoje nėra buvę Žemės ir dangaus kūno susidūrimo, todėl mes esame šiek tiek abejingi, neskiriame dėmesio šiai problemai. Bet tas abejingumas mums tikrai naudos neatneša“, – mano G. Raibytė.

Vis tik kosmoso agentūra NASA tikina, kad bent artimiausius šimtą metų Žemei negresia pavojus susidurti su mirtinu asteroidu ar kometa. Tačiau svarstomi scenarijai, ką daryti, jei tokia grėsmė iškiltų.

„Šiuo metu populiariausias būdas, kurį kitais metais turėtų išbandyti misijos metu Europos kosmoso agentūra ir NASA, yra vadinamasis kinetinės energijos metodas. Jo metu atmušus erdvėlaivį į asteroidą ar bet kokį kitą skriejantį kosmose kūną, yra sudaužomas erdvėlaivis, o smūgio banga pakeičia to kūno trajektoriją. Kuo daugiau tokių smūgių bus, tuo labiau tikėtina, kad tą trajektoriją pakeisime.

Problema ta, kad šis būdas dar nėra praktiškai išbandytas. Taip pat ir tai, kad jeigu tas kūnas yra gana didelis, tai trajektorijos nukreipimo būdas gali labai ilgai užtrukti. Tad jeigu mes atmestume potencialiai pavojingą kometą ar asteroidą, kuri skrieja Žemės link, yra didelė ir gali sunaikinti miestą, kontinentą ar net visą gyvybę, tai jei iki to susidūrimo būtų likę dveji metai, jų mums nelabai užtektų misijai įvykdyti.

Svarbu paminėti, kad visi, net žinomi asteroido panaudojimo būdai veiktų tik tuo atveju, jeigu jis nėra didesnis nei 500 metrų skersmens. Vadinasi, jei tai yra 2 kilometrų skersmens asteroidas, mes neturime net teorinių būdų, kaip jį nukreipti ar sunaikinti.

Kita vertus, esu tikra, kad mokslininkai susivienytų ir galbūt kažką sukurtų. Kaip sakoma, mes gyvename pasiskolintu laiku, į tokias grėsmes iš kosmoso žiūrime pro pirštus, o reikėtų jas vertinti labai rimtai“, – aiškina mokslo populiarintoja.

Plačiau – laidoje nuo 54 min.