Mokslas ir IT

2019.07.22 12:56

Garsų geologą stebina abejonės dėl skrydžio į Mėnulį: nuskristi iki jo lengviau, nei padirbti uolienas

LRT.lt 2019.07.22 12:56

Sąmokslų teorijų kūrėjai vėl gavo eterio pasireikšti komentuodami naujienas apie žmogaus išsilaipinimą Mėnulyje. Nuo tų, kurie teigia, kad žmogaus palydove nebuvo, iki tų, kurie vis dar aiškina, kad rusai visgi laimėjo kosmines varžybas, – žmonės nepraleido progos savaip paminėti išsilaipinimo Mėnulyje penkiasdešimtmetį.

Australijos nacionalinio universiteto profesorius Trevoras Irelandas tikina, kad daugybė žmonių net neįsivaizduoja, kaip sudėtinga būtų padirbti 380 kilogramų Mėnulio uolienų, kurias astronautai pargabeno į Žemę.

Pasak geologo, nors uolienose nebuvo medžiagų, kurios yra nežinomos Žemėje, tai nereiškia, kad bombarduojant žemiškos kilmės akmenis radioaktyvia spinduliuote galima sukurti tokius darinius.

„Pargabentos uolienos yra labai senos, jų amžius siekia 3,8 milijardo metų. Be to, jie niekada nebuvo paveikti vandens“, – „IFL Science“ sake mokslininkas.

Iš kosmoso atkeliavusių akmenų amžiui nustatyti naudojami radioaktyvūs izotopai. Kuo senesnis akmuo, tuo daugiau urano buvo virtę švinu. „Uraną galima gana lengvai perkelti į cirkonio kristalus, kurie susiformuoja, tačiau mes nežinome, kaip ten perkelti šviną. Idėja, kad prieš 50 metų NASA sugėbėjo sukurti cirkonio kristalus, kurių viduje būtų pakankamai švino, kad jie atrodytų seni, yra tiesiog nuodėminga ir sveiku protu nesuvokiama“, – aiškino mokslininkas.

NASA susisiekė su 300 geologų, kad jie ištirtų pargabentus pavyzdžius.

„Dar ir šiandien analizuojame „Apollo“ misijų metu pargabentas uolienas, o jos mums pateikia siurprizų“, – pripažino tyrėjas. Jo nuomone, iš viso beveik 900 mokslininkų turėjo galimybe atlikti Mėnulio uolienų tyrimus, todėl manyti, kad juos kažkas galėjo apgauti, yra kvaila.

Dar daugiau, Mėnulio kilmės meteorito, kuris buvo atrastas 1982 metais, sudėtis tiksliai atitiko Mėnulio uolienų, pargabentų „Apollo“. Anot geologo, mokslininkų bendruomenė tikrai nėra gera terpė įvairiems sąmokslams plisti, nes mokslininkai nuolatos bando įrodyti, kad kažkuris iš jų klysta, ir bando paneigti iškeltas hipotezes.