Tikriausiai daugelis sutiks su tuo, jog Putino Rusijoje žmonių sekimas ir šnipinėjimas yra svarbi valdžios viršenybės detalė. Tiesa, daug mažiau žmonių žino, kad tokios Rusijoje sukurtos technologijos naudojamos visame pasaulyje, skelbia „Wired“. Palyginti su jomis, „FaceApp“ yra tik nekaltas vaikų žaidimas.
Ekspertai teigia, kad Kremlius tokioms technologijoms pradėjo skirti daugiau dėmesio ir pinigų po vadinamojo Arabų pavasario, kai socialiniai tinklai buvo panaudoti protestams prieš valdžią organizuoti.
Rusijoje pradėtas interneto filtravimas grindžiamas gerais norais – užkirsti kelią teroristiniams išpuoliams, saugoti vaikus nuo išnaudojimo. Visgi po šiais gražiais lozungais dažnai slepiasi noras kontroliuoti ir identifikuoti valdžios kritikus. Tą padaryti padeda naujausios technologijos, kurios dažnai nepaiso valstybių ribų ir sienų.
1. Balso atpažinimas ir šaraškino kontora
Pasaulio balso atpažinimo technologijų lyderė turi 2 pavadinimus. Rusijoje ji žinoma kaip „Kalbos technologijų centras“, o JAV – kaip „SpeechPro“.
Šie modernūs pavadinimai tarsi nerodo jokio ryšio su Rusijos žvalgyba, tačiau balso atpažinimo technologijas Rusijoje galima sieti su KGB ir Stalino eros Gulagų sistema.
Žinoma, kompanija nebuvo sukurta „darbo stovyklose“, tačiau jos šaknys – inžinierių ir mokslininkų kalėjime, vadinamame „šaraška“. Įdomu tai, kad mes Lietuvoje dažnai vartojame posakį „šaraškino kontora“, norėdami apibūdinti blogai veikiančią įmonę.
„Šaraškomis“ buvo vadinamos slaptos laboratorijos Gulagų sistemoje. Pasirodo, „шарага“ yra kriminalinis terminas, apibūdinantis tam tikrą vagių grupę.
Tokiose „šaraškino kontorose“ buvo surenkami mokslininkai iš įvairių darbo stovyklų. Gyvenimo sąlygos buvo daug geresnės nei kitose taigos stovyklose, o įkalinti protai turėjo vykdyti įvairius eksperimentus. Pavyzdžiui, turėjo skambinti į užsienio ambasadas, esančias Maskvoje, ir atpažinti diplomatų balsus.
„Kalbos technologijų centro“ darbuotojai iki 1990 m. dirbo Taikomosios akustikos departamente, kuriam vadovavo KGB. Tiesa, formaliai centras buvo priskirtas Ryšių ministerijos žiniai. „Šaraška“, kurioje dirbo rusų rašytojas Aleksandras Solženicinas, buvo perkelta į Sankt Peterburgą.
2010 metais „Kalbos technologijų centras“ baigė pirmą nacionalinį balso atpažinimo projektą. Tiesa, jis buvo įgyvendintas ne Rusijoje, o Meksikoje. Sistema galėjo panaudoti archyvuose saugomus garso įrašus ir iš jų fragmentų nustatyti žmogaus tapatybę. Tokioje duombazėje buvo nusikaltėlių, teisiamujų, pareigūnų balso įrašai, be to, kai kurie nenusikaltę žmonės turėjo įrašyti savo balsą norėdami gauti vairuotojo pažymėjimą. Duomenų bazėje buvo keleto milijonų žmonių balsai, o sistema per penkias sekundes galėjo išanalizuoti bent 10 tūkst. įrašų.
2011 metais šios kompanijos ryšiai su Kremliumi dar labiau sustiprėjo – „Gazpromo“ bankas tapo bendrovės akcininku. Bankas priklauso Jurijaus Kovalčiuko, artimo Vladimiro Putino draugo, imperijai.
Šios kompanijos sukurtos balso atpažinimo technlogijos naudojamos ir JAV. Ja naudojasi agentūros tiek valstybiniu, tiek federaliniu lygiu.
2. Veido atpažinimas ir autoritariniai režimai
Minėta kompanija kuria ir veido atpažinimo technologijas. Kompanija skelbia, kad 2012 metais Ekvadore ji įdiegė pirmą pasaulyje biometrinės identifikacijos platformą, kuri gali atpažinti asmenį tiek pagal balso, tiek pagal veido parametrus.
Įvairios teisėsaugos tarnybos galėjo analizuoti nusikaltėlių ir įtariamųjų nuotraukas. Teigiama, kad sistema atpažindavo asmenis net tada, kai jų išvaizda pasikeisdavo, pavyzdžiui, žmonės pasendavo arba pasidarydavo korekcines plastines operacijas. Kompanijas viešai deklaruoja, kad jos sukurtos technologijos naudojamos geriems tikslams, tačiau ji jas pardavė autoritarinėms šalims – Uzbekistanui, Baltarusijai.
3. Duomenys ir interneto tiekėjai
Žinoma, teisinis reguliavimas JAV ir Rusijoje skiriasi, tačiau kai kurios Rusijos kompanijos randa kelių veikti ir privačių ryšių rinkoje Šiaurės Amerikoje.
Viena tokių bendrovių yra „MFI-Soft“. Ji teikia informacinio saugumo ir telekomunikacijų sprendimus teisėsaugai, interneto paslaugų teikėjams, žvalgybai, kariuomenei.
Kompanija įkurta 1989 metais ir yra viena didžiausių ryšio įrenginių gamintojų Rusijoje. Bendrovės įranga gaminama Kazachstane ir Uzbekistane.
Kai Rusijoje buvo pradėtas „filtruoti“ internetas, bendrovė sukūrė specialų „filtravimo“ įrankį „Perimetras F“. Bendrovė jį pristato kaip gana pigią informacijos stebėjimo ir valdymo sistemą, kuria gali naudotis nedideli interneto tiekėjai.
Kanadoje įmonė veiklą vykdo pasivadinusi „ALOE Systems“. Bendrovė siūlo „NetBeholder“ įrankį, kuris gali aptikti, stebėti, rinkti, saugoti informaciją, perduodamą internetu.
Įmonės klientais yra JAV, Meksikos, Argentinos, Brazilijos, Kosta Rikos, Salvadoro, Peru, Urugvajaus operatoriai. Kompanijos atstovas Vitalis Potapovas pristatė planus artimiausiu metu atidaryti biurą ir JAV.
Ši kompanija taip pat siejama su Kremliumi. Jos vadovai nuolatos kviečiami į kibernetinio saugumo konferencijas, kurias organizuoja Rusijos valdžia.
4. Mobiliųjų telefonų pokalbių klausymasis
Tradicinis būdas sekti telefonų skambučius yra stebėti telekomunikacijų operatorių gaunamus skambučius. Tačiau, dirbant su mobiliaisiais telefonais, gali būti daug efektyviau perimti skambučius tiesiog vietoje.
„Discovery Telecom Technologies“ (DTT) turi tokią įrangą. Bendrovės AIBIS sistema veikia imituodama ryšio bokštą – celę. Ji tarsi įsiurbia signalus, o jos operatoriai gali telefoninių pokalbių klausytis, juos įrašinėti.
Maskvoje įkurta bendrovė taip pat turi biurus Šveicarijoje ir JAV. Rusiškame bendrovės tinklapyje netgi galima rasti informacijos, jog tarp bendrovės klientų yra ir Kremlius bei FSB.
AIBIS vienu metu gali perimti iki 8 įeinančių ar išeinančių skambučių su bet kokia kodavimo sistema. Viskas daroma realiu laiku. Be to, sistema gali apdoroti ir „susekti“ judančius sekimo taikinius, kurie, pavyzdžiui, važiuoja automobiliu.
Dar daugiau, naudojantis šia sistema, galima stebėti SMS žinutes ir prisijungimus prie interneto. Sistema taip pat gali blokuoti ryšio signalą, padėti nustatyti tikslią sekamojo vietą. Tokia technika telpa automobilyje, kuris gali būti pastatytas iš esmės bet kur. Teigiama, kad tokios sekimo stotys buvo naudojamos įvairių protestų metu, kai buvo norima susekti mitingų kurstytojus ir planuotojus.
5. Autobusų sekimas
Vienas Rusijos startuolis padeda Niujorke stebėti autobusų eismą. Sistemą sukūrė Rusijoje registruota bendrovė „Doroga“, o jos planus jau patvirtino už viešąjį transportą atsakingos institucijos.
Programėlė leis keleiviams sekti viešojo transporto judėjimą, rasti optimaliausią maršrutą, sužinoti, kurioje vietoje autobusas užstrigo, kada jis pasieks stotelę.
Pasak E. Makarovo, „Doroga.TV“ plėtros direktoriaus, Niujorko projektas testuojamas. Sukurta sistema analizuoja palydovo surinktus duomenis, kurie gaunami iš GPS siųstuvų, esančių autobusuose. Tokia paslauga jau prieinama kai kuriuose Rusijos miestuose.
Pagal „Agentura.ru“, „CitizenLab“ ir „PrivacyInternational“ tyrimą publikaciją parengė Tautvydas Lukaševičius.
