Turbūt daugelio keliautojų svajonė aplankyti kuo daugiau į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktų objektų. Vilniaus senamiestis, Kernavė, Kuršių nerija – Lietuvos pasididžiavimai, atsidūrę šiame prestižiniame sąraše. Bet ar žinote, kas yra Struvės lankas, kuo gali pasigirti kaimyninės valstybės ir kokie įdomiausi objektai šiais metais papildė pasaulio paveldo gretas?
Pirmasis objektas, kertantis sienas
1993 m. Suomijos žemės tarnyba ir Suomijos geodezijos institutas pasiūlė įamžinti kai kuriuos atrinktus išlikusius dienovidinio lanko geodezinius punktus kaip UNESCO pasaulio paveldo paminklus. Tai pirmasis tarptautinis sienas kertantis Pasaulio paveldo sąrašo objektas (įrašytas 2005 m.). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos instituto siūlymu įamžinti trys Struvės dienovidinio lanko geodeziniai punktai – Meškonyse, Paliepiukuose ir Gireišiuose.
„Struvės geodezinis lankas – tai išskirtinis mokslo raidos, įvairių šalių mokslininkų, taip pat valdžios bendradarbiavimo mokslo labui pavyzdys, besidriekiantis per 2 820 km nuo Hamerfesto (Norvegija) iki Juodosios jūros ir kertantis 10 šalių. Šis tyrimas padėjo nustatyti tikslų mūsų planetos dydį ir formą ir yra svarbus žingsnis pasaulinėje Žemės mokslų ir topografinio kartografavimo raidoje. Grandinę 1816–1855 m. išmatavo keli mokslininkai, o jiems vadovavo astronomas Frydrichas Georgas Vilhelmas Struvė“, rašoma Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos tinklalapyje.
Nuo Lenkijos kasyklų iki pilių Baltarusijoje
Taigi šiuo mokslui simboliniu objektu gali didžiuotis ir mūsų kaimyninės valstybės. Latvijos sostinės Rygos senamiestis taip pat įtrauktas į paveldo sąrašą, tuo pagerbtas ir Talino senamiestis.
Daug daugiau tokių objektų yra Lenkijoje. Istorinius Krokuvos, Varšuvos, Torunės centrus papildo pilys ir bažnyčios. Sąraše galima rasti Marienburgo pilį, kurią keliaudami Gdansko trimiesčio link aplanko daugybė lietuvių. Išskirta medinė Švidnicos Taikos bažnyčia, be to į sąrašą įtrauktos ir Karpatų regiono medinės bažnyčios, esančios Lenkijos ir Ukrainos teritorijose.
Įdomu tai, kad į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktos ir unikalios kasyklos Lenkijoje. Veličkos druskų kasyklose tikriausiai lankėsi ne vienas, tačiau Tarnowskie Gory švino, cinko ir sidabro kasyklos bei požeminės vandens tiekimo sistemos gali atsidurti neturistinių maršrutų mėgėjų akiratyje.
Iš viso Lenkijai sąraše „atstovauja“ net 16 objektų, tarp kurių ir nacių koncentracijos stovyklos.
Baltarusijos teritorijoje išskirtos lietuviškumu alsuojančios Myro ir Nesvyžiaus pilys, dėl kurių atstatymo ir rekonstrukcijos autentiškumo aršiai diskutuoja istorikai. Kaip ten bebūtų, šie pilių kompleksai puikus pasirinkimas savaitgalį nusprendusiems praleisti Baltarusijoje, kurią nuo Lietuvos labiau atriboja ne kilometrų skaičius, o pasienio įveikimo formalumai ir eilės.
Naujausi šeimos nariai: milžiniška lėkštė ir vynuogynai
Šiuo metu UNESCO Pasaulinio paveldo sąraše – 1121 objektas. Pristatome įdomiausius šių metų liepos mėnesį į sąrašą įtrauktus objektus.
Prosecco vynuogynai Italijoje
Italijos mylėtojų abejingų nepaliks šalies šiaurę papuošusios kalvos, ant kurių įrengtose terasose (it. ciglioni) auginamos vynuogės. Iš jų gaminamas Prosecco. Tokia ūkininkavimo technika priskiriama 17 amžiui.
Pskovo architektūros mokykla
Į sarašą šiais metais įtrauktos ne tik Pskovą puošiančios cerkvės, bet daug dėmesio skirta visai Pskovo architektūros mokyklai. Vienuolynai, administraciniai pastatai sudaro architektūrinį kompleksą šalia upės krantų. Kai kurie seniausi elementai čia stovi nuo 12 amžiaus.
Įdomu tai, kaip religiniai pastatai integruoti į miesto architektūrą, – juos tarsi sujungia žaliuojantys sodai, perimetrą juosiančios mūrinės sienos.
Pskovo architektūros mokykla piką pasiekė 15 ir 16 amžiuose.
Observatorija, pakeitusi visatos suvokimą
„Jodrell Bank“ observatorija Jungtinėje karalystėje laikoma viena garsiausių pasaulio radijo observatorijų. Mokslininkai joje naudojo radijo bangas, kad daugiau sužinotų apie visatoje vykstančius procesus.
Be to, ji tapo tikra serialų ir filmų žvaigžde, nes šalia jos arba joje buvo filmuojama daugybę valandų.
Čia taip pat yra Lovellio teleskopo namai. Tuo metu, kai teleskopo lėkštė buvo statoma 1957 metais, tai buvo didžiausias teleskopas pasaulyje. Šiuo metu jis yra trečias pagal dydį. 1966 metais jis padėjo kosminiam laivui sėkmingai nusileisti Mėnulyje.
Senovės miškai Irane
Hirkanijos regiono miškai suformuoja unikalų miškų masyvą, kuris tęsiasi 850 km išilgai Kaspijos jūros kranto. Šių miškų istorija siekia nuo 25 iki 50 milijonų metų. Kadaise šie miškai plytėjo milžiniškose teritorijose, tačiau apledėjimo periodais miškingumas sumažėjo.
Net 44 proc. visų augalų rūšių, randamų Irane, auga būtent čia, nors miškai užima tik 7 proc. šalies teritorijos. Šie miškai taip pat yra Persijos leopardų namai.
Habsburgų žirgai
Žirgyną, įkurtą Elbės lygumų Strední Polabi rajone Čekijoje, sudaro dudžiulės aptvertos ganyklos ir pastatai, kurie buvo suprojektuoti vienam tikslui – veisti kilmingus žirgus, kurie turėjo pasitarnauti karališkų ceremonijų metu.
Imperatoriškas žirgynas buvo įkurtas 1579 m. Tai viena iš pirmaujančių Europos žirgų veisimo vietų, sukurta tuo metu, kai žirgai atliko svarbų vaidmenį.
Kladruberio žirgų linija ir šiandien laikoma prestižine.
Augsburgo vandens tiekimo sistema
Šiame Vokietijos mieste galima rasti nuo 14 amžiaus išlikusią vandens tiekimo sistemą. Ją sudaro kanalų tinklas, vandens bokštai, vandens siurbliai, vandeniu vėsinamos skerdienos patalpos, trys fontanai ir hidroelektrinės, kurios elektros energiją gamina ir šiandien.
Augsburgas daugybę metų buvo laikomas energijos gamybos technologiniu lyderiu.
