Mokslas ir IT

2019.07.12 09:36

Mokslininkės: akys nemeluoja, o žvilgsnio sekimo technologijos gali pagerinti vertimų kokybę

LRT.lt2019.07.12 09:36

KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto tyrėjos profesorė Ramunė Kasperavičienė ir lektorė Jurgita Motiejūnienė ėmėsi žvilgsnio sekimo sistemas naudoti vertimo proceso eksperimentuose ir tyrimuose. Pasak jų, sekant žvilgsnį galima nustatyti, ar išvertas tekstas lengvai suvokiamas skaitytojui, kokios gramatinės struktūros, žodžiai ar jų junginiai reikalauja daugiau dėmesio, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Sparčiai besivystančios žvilgsnio sekimo technologijos jau seniai peržengė informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus ribas ir vis plačiau naudojamos medicinoje, rinkodaroje, psichologijoje, reklamoje ar edukologijoje.

Žmogaus žvilgsniui sekti naudojami specifiniai žvilgsnio sekimo įrenginiai, vadinamieji „eye trackers“, kuriuos prijungus prie kompiuterio galima fiksuoti, kur žmogus žiūri, bei projektuoti žvilgsnio tašką kompiuterio ekrane. Gauti duomenys leidžia analizuoti, kaip tobulinti tam tikrus produktus ar paslaugas.

Anot Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorės R. Kasperavičienės, naudojant žvilgsnio sekimo technologijas galima analizuoti ne tik galutinį vertimo produktą ir jo kokybę, bet ir patį vertimo procesą. „Sistema padeda nustatyti, kiek laiko vertėjai užtrunka versdami patys ar redaguodami kito vertėjo bei mašininių vertimų sistemų išverstus tekstus, kaip šokinėja jų žvilgsnis, kur daugiausiai ir ilgiausiai fiksuojamas dėmesys“, – aiškina tyrėja.

Pavyzdžiui, sekant žvilgsnį galima nustatyti, ar išvertas tekstas lengvai suvokiamas skaitytojui, kokios gramatinės struktūros, žodžiai ar jų junginiai reikalauja daugiau dėmesio ir kognityvinių pastangų. KTU mokslininkių atliktas eksperimentas parodė, kad teksto suvokimą pastebimai apsunkina tam tikros lietuvių kalbos klaidos.

„Jei vertime yra klaidų, tekstą skaityti ir suprasti jo prasmę tampa daug sunkiau. Visgi kai kurių vertimo klaidų skaitytojai nepastebi, todėl kartais informacija suvokiama neteisingai, o tai gali turėti teisinių, finansinių ar moralinių pasekmių“, – sako viena tyrimo autorių J. Motiejūnienė.

Pasak mokslininkių, vertimo kokybę vertinti padeda ir kiti instrumentai: kiekybinė ir kokybinė analizė, vertimą lyginant su originalu ar skaičiuojant klaidas. Žvilgsnio sekimo sistemos šiuos tyrimus pagilina ir patobulina.

„Tokiu būdu gauti duomenys yra gana patikimi ir dažnai atskleidžia daugiau nei kiti mokslinių tyrimų metodai, nes žvilgsnio sutelkimas į tam tikrus objektus tiesiogiai susijęs su mūsų atmintimi, lūkesčiais ir tikslais. Juk, kaip tvirtina liaudies išmintis, akys nemeluoja“, – teigia R. Kasperavičienė.

Gauti duomenys padeda geriau suprasti, kaip dirba vertėjas, kaip jis renka, apdoroja informaciją, sprendžia problemas, leidžia nustatyti problemines vertimo proceso vietas, be to, skatina ieškoti būdų, kaip tobulinti ateities vertėjų rengimą.