Patekti į giliausias „užmirštųjų“ Nurio piramidžių kapavietes būtų iššūkis net pačiai Larai Croft. Dvidešimt senų, milžiniškus termito piliakalnius primenančių, piramidžių stūkso Nubijos smėlynuose šiaurinėje Sudano dalyje. Tai – akmeningos piramidės, kurių laiptai atveda prie tamsaus vandens baseino.
Bet nepakaks iki pečių įbristi į vandenį – į piramidės laidojimo kambarį pateksite tik panirę ir perplaukę pro keletą vandeniu užlietų patalpų, rašo „IFL Science“.
Tačiau tai nesustabdė archeologinės Nurio ekspedicijos tyrinėtojų. Šią savaitę „National Geographic“ pranešė, kad povandeninės archeologijos tyrėjų komanda neseniai pasiryžo patekti į apsemtą kapą faraonų laidojimo vietoje Nuryje.
Karališkos piramidės ir Karališkosios Nurio kapinės įsikūrusios šiaurinėje dabartinio Sudano dalyje ir driekiasi pagal vakarinę Nilo pakrantę. 650–300 m. prieš mūsų erą šioje vietoje stovėjo net aštuoniasdešimt piramidžių, tačiau šiandien jų išlikę vos dvidešimt. Piramidės tapo maždaug 60-ties Kurų karalystės karalių ir karalienių, dar žinomų kaip „juodieji faraonai“, amžinojo poilsio vieta. Viena seniausių piramidžų buvo ketvirtojo 25-tosios dinastijos senovės Egipto valdovo Taharkos kapavietė.
Nors jo palaikų vieta užtvindyta buvo ne visada, tačiau per pastarąjį amžių vanduo padėjo apsisaugoti nuo kapų plėšikų. Vanduo faraonų kapavietes užliejo tik pastaraisiais dešimtmečiais. Tai įvyko dėl šalia Nilo tekančio požeminio vandens, kuris pakilo dėl klimato kaitos, suintensyvėjusios žemės ūkio veiklos ir naujai pastatytos užtvankos šalia Nilo upės.
Norėdama pasiekti užtvindytas vidines piramidės patalpas, archeologų komanda turėjo nerti ir kasinėti po vandeniu. Deguonis jiems iš paviršiaus buvo paduodamas specialiomis žarnomis. Manoma, kad povandeninės archeologijos tyrinėjimai Sudane buvo atliekami pimą kartą.
Kaip BBC pasakojo povandeninės archeologijos specialistas ir egiptologas Pearce`as Paulas Creasmanas, piramidėje jie rado maždaug autobusiuko dydžio tris sales su puošniai išlenktomis lubomis. Anot jo, patekus į aklinai tamsią patalpą supranti, kad atsidūrei kape. „Tada pradeda skleistis jame tūnančios paslaptys“, – atradimu džiaugėsi tyrėjas.
Manoma, kad vienas kapas, kurį neseniai ištyrinėjo ekspedicijos mokslininkai, priklausė faraonui Nastasenui, Kušų karalystę valdžiusiam 335–315 m. prieš mūsų erą. Šios piramidės patalpose archeologai atrado aukso sluoksnį, kadaise dengusį faraonams aukotas skulptūras ir statulėles.
