Mokslas ir IT

2019.07.05 20:54

Mokslininkai įminė mįslę, kodėl Negyvojoje jūroje „sninga“ druska

LRT.lt2019.07.05 20:54

Jau keletą dešimtmečių vieną sūriausių pasaulyje vandens telkinių tyrinėjantiems mokslininkams ramybės neduoda įdomus reiškinys – Negyvojoje jūroje „sninga“ druska. Panašu, kad tyrėjams kartu su Amerikos geofizikų sąjungos nariais pavyko išsiaiškinti, kaip vyksta šis procesas ir kaip Žemės plutoje kaupiasi druska, rašo „IFL Science“.

Nuo 20 a. aštuntojo dešimtmečio į Negyvąją jūrą – druskos ežerą Jordanijos ir Izraelio pasienyje – tekančiais vandens keliais nebepateko gėlas vanduo, todėl sumažėjo ežero vandens lygis ir vanduo tapo sūresnis.

Bėgant metams, mokslininkai pastebėjo, kad vandens paviršiuje formuojasi druskos sluoksniai, kurie ima „snigti“ ir kauptis ežero dugne. Kasmet ežero dugne susikaupia apie 10-ies centimetrų ilgio vertikalūs, pirštų formą primenantys druskos kauburiai. Iš pradžių geologai manė, kad šis reiškinys nepaklūsta fizikos dėsniams.

„Vadinamieji druskos „piršteliai“ gali būti vos kelių milimetrų ar poros centimetrų storio, tačiau jie išsidėstę viso ežero paviršiuje“, – komentare „IFL Science“ nurodė tyrimo bendraautoris Eckartas Meiburgas.

Vasarą šiluma šildo ežero paviršių ir sudaro du sluoksnius: šiltą viršutinį vandens sluoksnį ir vėsesnį, ne tokį sūrų, apatinį sluoksnį. Viršutinis sluoksnis tampa sūresnis, nes šiluma iš jo išgarina vandenį. Anot anksčiau pasiūlytos teorijos, kai bangos ar kiti judesiai sujudina viršutinį vandens sluoksnį, šiltas vanduo gali patekti ir susimaišyti su šaltesniu ežero vandeniu. Šiluma išsisklaido greičiau nei druska, tad kai šiltas vanduo atvėsta, druska nusėda ir suformuoja kristalus, arba „sniegą“.

„Iš pradžių susiformuoja miniatiūriniai, net nepastebimi „piršteliai“. Tačiau grimzdami gilyn, jie greitai susijungia ir suformuoja didesnes druskos struktūras“, – kalbėjo tyrimo autorius, mechanikos inžinierius Raphaelis Ouillon.

Iki šiol tai buvo tik teorija. Todėl išspausdinę straipsnį žurnale „Water Resources Research“, tyrėjai sukūrė kompiuterinę simuliaciją, kurioje pavaizduotas šis procesas. Simuliacija patvirtino mokslininkų teoriją. Negyvoji jūra yra vienintelis labai druskingo vandens telkinys pasaulyje, kuriame mokslininkai užfiksavo tokį procesą, todėl ežeras tapo nauja natūralia tyrėjų laboratorija.

„Vadinasi, Negyvoji jūra yra unikali sistema, – kalbėjo tyrimo bendraautoris geologas Nadavas Lenskis. – Tai – naujas atradimas, kuris, manome, yra svarbus bandant suprasti tokių vandens telkinių išsidėstymą.“

Naujieji atradimai padėjo mokslininkams suprasti Negyvosios jūros fiziką ir tai, kaip druskos nuosėdos, randamos Žemės plutoje, gali suformuoti tokį storą druskos sluoksnį po Viduržemio jūra.