Mokslas ir IT

2019.07.01 16:06

Studentai JAV perdozuoja tuno: kaip toks maistas gali pakenkti ir kiek tuno saugu suvalgyti

LRT.lt2019.07.01 16:06

Tai, kad studentai neturi laiko gamintis, nestebina. Tunas konservų dėžutėse dažnai tampa pirmu pasirinkimu parduotuvėje. Lengvas rankos judesys nuplėšiant dangtelį ir galima mėgautis tunu. Tiesa, kartu su juo gauname ir nemažą gyvsidabrio dozę, skelbia „IFL Science“.

Pasirodo, tune yra metilgyvsidabrio, todėl per dažnai valgant šią žuvį arba tunu pagardintus patiekalus gali kilti rimtų sveikatos problemų.

Kalifornijos universiteto mokslininkai paklausė studentų, kiek tuno jie suvalgo ir ar žino, kad taip gauna ir gyvsidabrio. Be to, buvo paimti jų plaukų mėginiai, kad nustatyti gyvsidabrio kiekį.

Paaiškėjo, kad daugiau kaip pusė (54 proc.) studentų per savaitę suvalgo bent tris tuno patiekalus. Mokslininkai teigia, kad taip jie gauna potencialiai pavojingą metilgyvsidabrio kiekį.

Dar daugiau, 7 procentai apklaustųjų atsakė, kad jie suvalgo bent 20 patiekalų su tunu per savaitę. Būtent šių studentų plaukų tyrimai patvirtino, kad gyvsidabrio kiekis jų organizme jau „kelia rimtą grėsmę“.

Myra Finkelstein, kuri vadovavo tyrimui, teigė, kad idėja tirti tuno suvartojimą, kilo po to, kai ji išgirdo, koks populiarus tarp studentų yra tunas.

„Negalėjau patikėti, kad yra studentų, kurie tuną valgo kasdien. Be to, jie nežino, koks pavojingas gali būti gyvsidabris. Apklausa parodė, kad studentai JAV net nežino, kad tokia galimybė pakenkti sau apskritai egzistuoja“, – sakė tyrimo autorė.

Pasak jos, studentai vidutiniškai suvalgo tris ar keturis kartus daugiau tuno per savaitę, nei rekomenduoja sveikatos specialistai.

Teigiama, kad per didelis metilgyvsidabrio kiekies gali paveikti kognityvinius gebėjimus, sutrikdyti plaučių veiklą. Jei jo organizme susikaupia itin daug, gresia apakimas.

Anot specialistų, tokia metilgyvsidabrio bioakumuliacija gali būti pavojinga sveikatai. Bioakumuliacija – nuodingos medžiagos organizme susikaupimas, kai į organizmą ji patenka greičiau (didesniu kiekiu) nei yra iš jo pašalinama.

Kuo didesnė tokios medžiagos pusėjimo trukmė, tuo didesnis chroniško apsinuodijimo pavojus, net jei nuodingos medžiagos koncentracija aplinkoje yra maža, tačiau toje aplinkoje būnama ilgesnį laiką.

Kai kurios gyvūnų rūšys pritaiko bioakumuliaciją kaip gynybos mechanizmą: misdami nuodingais augalais arba gyvūnais, jie sukaupia pakankamai nuodų, kad atbaidytų plėšrūnus. Vienas pavyzdžių yra vikšras, mintantis tabako lapais ir sukaupiantis didelį kiekį nikotino.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt