Mokslas ir IT

2019.06.26 19:00

Lietuviškų šaknų turintis Jeilio universiteto profesorius – apie Billo Clintono prisilietimus ir neuždirbtus milijonus

Tautvydas Lukaševičius, LRT.lt2019.06.26 19:00

„Žmonės visada pamirš, ką pasakėme, pamirš, ką padarėme, tačiau niekados neužmirš to, kaip tuo metu jautėsi“, – paskaitą pradėjo Vilniaus universitete (VU) lankęsis Jeilio universiteto (JAV) prezidentas prof. Peteris Salovey‘us. Pasak jo, emocijos turi ne tik mums padėti, bet ir mus saugoti, o žemas emocinis intelektas gali būti ir įvairių nesėkmių priežastimi.

Mokslininkas apie emocinio intelekto svarbą pirmą publikaciją parengė dar 1990 metais, tačiau didesnio dėmesio tada nesulaukė. Jo teigimu, tada straipsnio nepublikavo nė vienas solidus žurnalas, o situaciją išgelbėjo tik paslaugą padaręs draugas, kuris tuo metu redagavo toli gražu ne patį prestižiškiausią leidinį.

Šiandien apie emocinį intelektą diskutuojama itin daug. Knygos šia tema parduodamos milijoniniais tiražais, emocinio intelekto ugdymo pagrindu kuriamos edukacinės programos mokiniams. Emocinis intelektas – šių dienų roko žvaigždė.

Tiesa, profesorius išlieka santūrus: „Mane erzina tik tai, kad daugelis žmonių emocinį intelektą vertina itin nekritiškai. Tai nėra panacėja. Pareiškimai, kad emocinis intelektas yra svarbiau už protą, bendrą intelektą – yra klaidinantys. Norėčiau, kad emocinis intelektas žmones papildytų, atvertų naujų galimybių.“

Su JAV prezidentu „susikibo“ stovėjimo aikštelėje  

Viešos paskaitos „Emocinis intelektas laboratorijoje, darbe ir klasėje“ metu emocinio intelekto tyrėjas prisiminė susitikimą su buvusiu JAV prezdientu Billu Clintonu. Pasak profesoriaus, jų pažintis prasidėjo automobilių stovėjimo aikštelėje, kai mokslininko automobilis užėmė stovėjimo vietą, kurią buvo nusižiūrėjęs šalies vadovo vairuotojas.

„Kai vėliau susitikome su prezidentu oficialiai jaučiau didelę įtampą, jaudinausi, o jis tas emocijas tarsi valdė. Jis laikė paspaudęs mano ranką gana ilgai ir tarsi ramino, laukė, kol aš pasijusiu geriau. Manau, kad prezidento emocinis intelektas yra labai aukštas. Tiesa, kartais per didelis emocinis intelektas neatsiejamas nuo impulsyvumo, kuris gali pakenkti. Net mano žmona mane pašiepė, kodėl aš negaliu būti toks charizmatiškas kaip Billas Clintonas“, – apie buvusį JAV prezidentą pasakojo mokslininkas.

Pasak profesoriaus, apie emocinį intelektą nemažai yra rašęs ir Charlesas Darwinas, kuris susiejo emocijas su veido mimikomis. Visgi tuo metu intelektas buvo suprantamas per siaurai, vertinamas tik pagal IQ testus. „Buvo septynios intelekto rūšys, dabar jau yra vienuolika. Emocinio intelekto esmė – kaip mes panaudojame emocijas siekdami savo tikslų“, – pridūrė prestižinio universiteto vadovas.

Gailisi: galėjau paprašyti bent 10 centų

Tyrėjas pabrėžė, kad bet kuri idėja, bet kuris išradimas turi sulaukti tinkamo laiko: „Kai parašėme pirmą straipsnį apie emocinį intelektą, jis niekam nerūpėjo. 1990 metais daugybė žurnalų atmetė straipsnį, išspausdino tik tas žurnalas, kurio redaktorius buvo mano draugas. Vėliau paskambino žurnalistas ir pasakė, kad nori apie tai parašyti knygą. Jis domėjosi emocijų įtaką elgsenai. Po knygos išleidimo ši tema parūpo visiems. Pasipylė publikacijos visame pasaulyje. Supratome, kad reikia tyrimų. Reikia metodikų, kaip tuos dalykus matuoti.“

Knygos apie emocinį intelektą buvo verčiamos į kitas kalbas, jų paklausa buvo milžiniška. „Galėjau paprašyti bent dešimties centų už kiekvieną parduotą knygos kopiją, o aš pasitenkinau tuo, kad kažkurioje vietoje buvau pacituotas“, – šmaikštavo profesorius.

Anot jo, žmonės nemoka atpažinti, koks jų emocinis intelektas. Dažnai tie, kurie patys teigia, kad jų emocinis intelektas aukštas, iš tiesų save vertina per gerai. Profesorius su kolegomis sukūrė MSCEIT testą. Atlikdami testą žmonės atsakinėja į klausimus apie emocijas, kai jiems rodomos nuotraukos, atlieka žodyno užduotis, vertina savo emocijas įvairių scenarijų ir aplinkybių kontekste.

„Sukūrus testą, kilo klausimas, kaip įvertinti atsakymus? Koks surinktų balų skaičius yra geras, koks blogas? Galima paimti minios duomenų vidurkį, bet juk niekas netikės, kad minia yra intelektuali. Galima išskirti emocijų ekspertus, kurie sukurs tam tikrus standartus, pagal kuriuos bus galima įvertinti ir kitus“, – apie emocinio intelekto įvertinimo iššūkius sakė svečias.

Surinkę daugiau balų – neagresyvūs, vengia gandų  

„Surinkęs daugiau balų žmogus dažniausiai turėdavo daugiau draugų, padėdavo kitiems, buvo mažesnė tikimybė, kad jis skleis gandus, bus agresyvus, vartos narkotikus ir alkoholį“, – sakė jis.

Vėliau mokslininkai išbandė testą draudimo kompanijoje. Paaiškėjo, kad aukšto emocinio intelekto darbuotojai po kurio laiko buvo paaukštinti, juos geriau įvertino jų vadovai. Be to, didelė dalis darbuotojų, kurių emocinis intelektas buvo mažesnis, iš darbo išėjo.

„Daugiau balų surinkę žmonės galėjo pasigirti strateginio mąstymo gebėjimais, jie buvo lyderiai, geriau vadovavo kitiems, buvo komunikabilesni. Be to, eksperimento su nepažįstamais žmonėmis metu mokslininkams pavyko išsiaiškinti, kad kuo aukštesnį balą surinko žmogus, tuo daugiau juo domėjosi nepažįstamieji“, – teigė Jeilio profesorius.

Jis taip pat pridūrė, jog aukštesnio emocinio intelekto žmonės yra nelinkę rizikuoti, spekuliuoti akcijomis trumpuoju laikotarpiu: „Jie geriau suvokia riziką, todėl renkasi ilgalaikį investavimą, trumpalaikė nauda juos žavi mažiau.“

Mokslininko teigimu, kuo aukštesnis emocinis intelektas, tuo mažesnis smegenų aktyvumas užfiksuojamas, kai tiriamasis sprendžia įvairius uždavinius. „Tyrimai parodė, kad aukšto emocinio intelekto žmonės uždavinius išsprendžia sunaudodami mažiau energijos“, – patikslino jis.

Mokiniai – eksperimentiniai triušiai

Pasak svečio iš JAV, žmonės su mažesniu intelektu turi dėmesio sukaupimo problemų, depresijos susirgimo rizika yra didesnė. Paklaustas, kaip mokyti vaikus, kad jų emocinis intelektas augtų, tyrėjas teigė, kad kol kas atliekami eksperimentai grupėse, sukurta unikali ir interaktyvi mokymo medžiaga.

„Mokydamiesi pagal tam tikrą emocinio intelekto ugdymo metodiką penkiolikos klasių vaikai gavo geresnius pažymius, be to, buvo geriau vertinami mokytojų. Gerėja ir mokymosi klimatas. Tyrimas buvo atliktas 62 mokyklose”, – dėstė akademikas.

Jo teigimu, pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susidurs emocinį intelektą tyrinėjantys ekspertai, bus kultūriniai skirtumai, be to, vis dažniau išryškėja skirtumai tarp to, ką žmogus jaučia, ir to, ką jis apie tuos jausmus pasako.

„Amerikiečiai visą laiką šypsosi, o kai išgirsta komplimentą, išsišiepia dar labiau. Tačiau kokia emocijų raiška būtų Japonijoje? Kai japonei pasakai, kad ji graži, ji dažniausiai pasijunta keistai. Nenoriu čia vadovautis kultūriniais stereotipais, tačiau tendencijos, bendri bruožai yra gana aiškūs“, – aiškino P. Salovey‘us.

Liūdesys slopina kūrybiškumą?

Nors daugybė garsių menininkų su tuo gal ir nesutiktų, profesorius tikino, kad atlikti tyrimai rodo, jog pozityvumas skatina kūrybiškumą, o liūdesys jį slopina. Pasak profesoriaus, liūdna muzika turėtų padėti išlaikyti egzaminą būsimiesiems JAV teisininkams, nes laikant jį kūrybiškimo reikėtų vengti. Tiesa, jis pripažino, kad teismuose dažnai emocijos ima viršų, nustelbia faktus.

Mokslininkas akcentuoja, kad emocinis intelektas nėra psichologinių problemų sprendimas. „Kartais didelio emocinio intelekto žmonės būna jautresni, greičiau susierzina. Didelių įmonių  vadovų emocinis intelektas dažniausiai yra vidutinio lygio. Galbūt didelio emocinio intelekto žmonės yra jautresni, jie nenorėtų kitų atleidinėti, priimti sunkius sprendimus. Visgi tai gebėjimų ir įgūdžių visuma“, – teigė Jeilio prezidentas.  

Anot jo, meditacija gali padėti susikaupti suaugusiems, geriau suvokti emocijas: „Yra teigiančių, kad įvairūs menai, lankymasis teatruose, koncertuose, parodose didina intelektą. Japonijoje kai kuriose bendrovėse rytas prasideda trumpa diskusija, kurios metu žmonės papasakoja apie savo emocijas. Tokios idėjos, kaip didinti emocinį intelektą, bet rimtesnių eksperimentų kol kas trūksta.“

Garsus mokslininkas paskaitą užbaigė palinkėjimu: „Egoizmą reikia atiduoti kitiems. Nelaikyti jo savyje.“

Lietuviškos šaknys Gebenės lygos universitete

Lietuviškų šaknų turintis žymus amerikiečių psichologas savo akademinį kelią pradėjo Stanfordo universitete (JAV), kuriame 1980 m. įgijo psichologijos bakalauro ir sociologijos magistro laipsnius. Kiek vėliau Jeilio universitete toliau gilino psichologijos žinias ir 1986 m. įgijo mokslų daktaro laipsnį.

Daugiau nei tris dešimtmečius tęsiantis savo karjerą Jeilio universitete, prof. P. Salovey’us yra parašęs dešimtis knygų, kurios buvo išverstos į 11 kalbų. Mokslininkas domisi ryšiais tarp įvairių emocijų, sveikatos komunikacija ir sveikatos elgsena koncentruodamasis į emocinio intelekto svarbą.

Prof. P. Salovey‘us laikomas emocinio intelekto mokslinių tyrimų srities pradininku. Kartu su kitu amerikiečių psichologu Johnu D. Mayeriu jis pasiūlė emocinį intelektą traktuoti kaip atskirą pažinimo gebėjimą, susijusį su bendruoju intelektu. Remiantis šia idėja buvo sukurtas emocinio intelekto modelis, kurį sudaro keturi gebėjimai: emocijų identifikavimas, emocijų naudojimas išreiškiant mintį, emocijų supratimas ir emocijų valdymas. Šis modelis tapo emocinio intelekto sistemos pagrindu.

2013 m. tapęs Jeilio universiteto prezidentu, prof. P. Salovey‘us skatina novatorišką mokymąsi viename geriausių Jungtinių Amerikos Valstijų universitetų ir stiprina partnerystę ir tarpdisciplininį bendradarbiavimą su daugeliu pasaulio šalių. Kartu jis siekia suteikti žmonėms kuo daugiau galimybių mokytis Jeilio universitete, nepriklausomai nuo to, kokia yra jų finansinė padėtis ir galimybės.

Jeilio universitetas yra prestižinės Gebenės universitetų lygos (angl. Ivy League) narys. Gebenės lygos universitetai – Brauno, Kornelio, Dartmuto, Harvardo, Prinstono, Pensilvanijos ir Jeilio. Gebenės lyga yra JAV universitetų sporto lyga, tačiau šis pavadinimas sinonimiškai naudojamas ir aštuonių elitinių JAV universitetų grupei apibūdinti.

Gebenės lygos universitetuose galioja labai griežtos priėmimo sąlygos. Į jas įstoja vidutiniškai tik kas dešimtas pretendentas.