Mokslas ir IT

2019.06.25 18:45

Mikrogravitacija nepakenkia sėklai, tačiau kosmoso kūdikių dar teks palaukti

mėginius skraidino akrobatiniu lėktuvu
LRT.lt2019.06.25 18:45

Sušaldytos spermos mėginiams nepakenkia mikrogravitacijos sąlygos, kurios vyrauja kosminėje erdvėje. Tiesa, ekspertai teigia, kad dar reiks gana ilgai palaukti, kol kosmoso kūdikiai kolonizuos mums kol kas nepažįstamus pasaulius, skelbia „LiveScience“.

Tokius eksperimento rezultatus mokslininkai pristatė Vienoje. Pasak jų, taip būtų galima įveikti bent jau vieną iššūkį, laukiantį naujų kosmoso kolonizatorių.

Tiesa, rezultatai gauti laboratorijoje ant žemės, o ne kosmose, be to, NASA ekspertas „LiveScience“ teigė, kad iš sušaldytos spermos kosmose vaikai gims tik po daugybės „šviesmečių“.

Kūdikiai kolonizuos kosmosą?

Lytiniai santykiai kosmose gali būti pavojingi dėl įvairių priežasčių. Pirma, kiltų „mechaninių“ sunkumų, už kuriuos turėrume padėkoti Niutono trečiajam dėsniui. Antra, pavojų keltų žalinga kosminė spinduliuotė.

Mikrogravitacija taip pat paveikia kvėpavimo, kraujotakos ir reprodukcines sistemas. Dėl šių priežasčių mokslininkai daugiausia dėmesio skiria dirbtinei reprodukcijai tyrinėti.

„Naujos gyvybės užmezgimas už mūsų planetos ribų yra labai sudėtingas procesas. Mums jau šiandien reikia tyrimų ir eksperimentų, kurie padėtų daugiau sužinoti apie tokias galimybes, įmanomus variantus“, – sakė Montserrata Boada, Embriologijos laboratorijos Barselonoje vadovė.

Ji pabrėžia, kad kol kas nenutiokiama, koks būtų ilgo kosminio skrydžio poveikis vaisingumui, vaisiams ir kūdikiams

„Mikrogravitacija veikia molekulių ir ląstelių struktūrą. Aprašyta, kaip ji veikia gyvūnus, įvairius žmogaus audinius, tačiau itin mažai tirta, koks jos poveikis embrionams, reprodukcinėms organizmo sistemoms“, – sakė ji.

Kad geriau suprastų, kaip mikrogravitracija veikia spermą, mokslininkė tyrimus atliko kartu su Barselonos politechnikos universiteto mokslininkais. Jiems taip pat padėjo aviacijos entuziastai.

Mokslininkai paėmė spermos mėginių iš dešimties savanorių ir ją užšaldė panaudodami technologijas, kurias naudoja daugybė dirbtinio apvaisinimo klinikų. Tada sušaldyti mėginiai buvo pritvirtinti prie akrobatinio skraidymo lėktuvo, kuris atliko nesvarumo būseną sukeliančius manevrus.

Skrydžio metu mėginius paveikė skirtinga gravitacija: nuo kosminės mikrogravitacijos iki 2–3 kartus didesnės gravitacijos nei Žemės.

Prisiskraidę mėginiai buvo palyginti su kontroliniais pavyzdžiais laboratorijoje. Sperma buvo vertinama pagal 7 standartinius parametrus.

„Rodos, galime teigti, kad mikrogravitacija neturi neigiamo poveikio sušaldytai žmogaus spermai“, – pasakojo tyrimo autorė.

Labiausiai bijo spinduliuotės

„Šis eksperimentas ir jo išvados negali būti vertinamos rimtai. Neatsižvelgta į realius reikalavimus, kuriuos turi atitikti spermos bankas, kad reprodukcija būtų sėkminga. Be to, neatsižvelgiama į kosminės spinduliuotės poveikį“, – „LiveScience“ sakė Josephas Tashas, Kanzaso universiteto profesorius.

Pasak profesoriaus, paraboliniai lėktuvo manevrai nesukūrė tokių gravitacijos sąlygų, kurios patiriamos ilgo kosminio skrydžio metu.

Profesorius vadovauja NASA tyrimams, kurių metu bandoma atsakyti į panašius klausimus. Eksperimentų metu NASA naudoja mėginius iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS). NASA bandymų rezultatai turėtų būti pristatyti lapkritį.

Anot mokslininko, tyrėjams reikia sugalvoti, kaip dirbtinai sukurti ir imituoti kosminę Saulės spinduliuotę. „Turime sužinoti, kaip ji paveiks kiaušinėlius, besivystančius vaisius“, – tikino profesorius.