Mokslas ir IT

2019.06.22 20:33

Kemerių raistas Jūrmalos pašonėje: nepelnytai apleistas kampelis, kurį būtina aplankyti

Tautvydas Lukaševičius, LRT.lt2019.06.22 20:33

Tai, kad vasarą ir savaitgaliais Jūrmala virsta lietuvišku kurortu, jau nieko nestebina. Vien automobilių su lietuviškais numeriais dažnai būna daugiau nei latviškų, o pušynai, ramybė ir platūs paplūdimiai žavi ne vieną Lietuvos pajūrio skeptiką. Šalia Latvijos kurorto yra Kemerių nacionalinis parkas, kurio puošmena – raistas.

Merdintis kurortas

Kemerių nacionalinis parkas taip pat išsiskiria tuo, kad dėl dolomito giliųjų sluoksnių ir didelės pelkės čia susidarė sieros vanduo. Todėl jau 18 a. čia kūrėsi Kemerių kurortas, kurio sieros vandens šaltinių ir purvo vonių gydomųjų savybių išmėginti pacientai atvykdavo iš visos Europos. Kurortas greitai populiarėjo ir 18 a. pabaigoje kurortiniame mieste buvo pastatyti 106 pastatai. 1912 m. buvo atidaryta tiesioginė geležinkelio linija nuo Kemerių iki Maskvos, rašoma Latvijos turizmo informacinėje svetainėje

1838 m. įsteigtas Kemerių kurortas su savo žymiais gydomaisiais mineraliniais vandenimis ir gydomuoju purvu padėjo susigrąžinti sveikatą šimtams tūkstančių žmonių. Kurortą uždarius, mineralinis vanduo niekur nedingo – jo vis dar galima paragauti, pavyzdžiui, prie sieringo šaltinio paviljono „Ķirzaciņa“.

Neatskiriama kurorto terapijos sudėtine dalimi visada buvo pasivaikščiojimai. Pasimėgauti jų žavesiu vis dar kviečia erdvus kraštovaizdžio parkas su daugybe tiltelių ir istorinių kurorto pastatų. Asfaltuoti takeliai leidžia bet kuriam lankytojui patogiai ir lengvai patekti į parko gilumą, kur gyvena retų rūšių geniai, kiti gyvūnai ir auga reti augalai.

Visgi šiandien atrodo, kad kurorte viskas tiesiog apleista, o daugelis pastatų buvo palikti paskubomis tarsi Pripetėje po branduolinės katastrofos. Į akis taip pat krenta netvarka – turistų yra gana mažai, žolė nenupjauta, trūksta informacinių ženklų.

Jei šį kadaise populiarų kurortą palyginsime su Birštonu ar Druskininkais, jis žavės tik savo laukiniškumu ir sudarys įspūdį, kad tarsi nėra paliestas civilizacijos.

Tarsi oro uoste su siūbuojančiu pakilimo taku

Kai Lietuvoje nuvyksti, pavyzdžiui, į Varnikų pažintinį taką ar nori apžiūrėti pelkes Kauno marių regioniniame parke, pamatęs daugybę smalsuolių, supranti, kad pelkių turizmas yra „ant didelės bangos“.

Latvijos aukštapelkė yra visai kitokio mastelio. Automobilį galima palikti gana erdvioje stovėjimo aikštelėje, už kurią reikės susimokėti, tačiau pelkės pažintinio tako lankymas yra nemokamas.

Prasideda unikalus pasivaikščiojimas lentų lieptu aukštapelkėje. Lieptas nuves į samanų, paprastųjų pušų, akivarų, tamsių ežerėlių ir gailių kvapų pasaulį. Įdėmiai įsižiūrėję, pamatysite ir vabzdžiaėdį augalą – saulašarę, ir įvairių paukščių – tikutį, baltąją kielę, miškinį kalviuką, o tolumoje galbūt išgirsite gervių klyksmus. Lieptas turi du žiedus – didįjį (3,4 km) ir mažąjį (1,4 km).

Pasiekus didžiojo rato tolimiausią tašką, galima užlipti į apžvalgos bokštelį. Kodėl jį vadinu bokšteliu, o ne bokštu? Tai medinis bokštelis, aukščiu ir sudėtingumu neprilygstantis Mindūnų, Birštono ar Biržų apžvalgos bokštams Lietuvoje. Visgi iš jo galima pamatyti tarsi akis iš įvairių pusių žvilgčiojančias vandens balas. Šios balos, arba maži ežeriukai, abejingų nepalieka.

Dar daugiau, jautiesi taip, tarsi būtum dideliame oro uoste, nes artimiausias už tave aukštesnis medis būna už 2 ar 3 kilometrų. Šis didžiulės atviros erdvės pojūtis ir net ramiausią dieną jaučiamas vėjas šią vietą daro viena įspūdingiausių mūsų regione.