Mokslas ir IT

2019.06.18 17:44

Vis daugiau lietuvių niekaip neišsimiega: kodėl nepadeda miego programėlės ir kaip nemiga gali įspėti apie ligas

Tautvydas Lukaševičius, LRT.lt2019.06.18 17:44

„Miegojau kaip kūdikis“, – šį atsakymą rytais išgirsti darosi vis sunkiau, nes daugybė žmonių tiesiog neišsimiega. Kodėl? Specialistai tikina, kad nemiga kankina vis dažniau, o žmonių noras sekti ir stebėti miegą įvairiais prietaisais ir programėlėmis gali turėti neigiamų pasekmių. Be to, vis dažniau lovą pasiklojame su telefonais ir planšetėmis, o liaudės išmintis byloja: „Kaip pasiklosi, taip ir išmiegosi.“

Programėlės trukdo miegoti?

„Kartais noras matuoti miegą gali baigtis labai blogai. Žmonės tarsi apsėda noras sekti savo būklę bet kokia kaina. Jausdami įtampą dėl rezultato, kurį ryte pamatys telefono ekrane, žmonės toliau vysto nemigą. Be to, žmones taip pat baugina informacija apie tai, kas jiems nutiks, jei nemiegos pakankamai ilgai ar kokybiškai“, – Cheltenhamo mokslo festivalio metu teigė neurologas Guy’us Leschzineris.

Pasak jo, daugelis programėlių tiesiog stebi žmogaus judesius, o tokios informacijos nepakanka nustatyti, ar miegas buvo kokybiškas.

Gydytojo teiginius patvirtina ir moksliniai tyrimai, kurie buvo atlikti Čikagos universitete. Jų metu paaiškėjo, kad tam tikrų programėlių, kurios padeda stebėti miegą, naudojimas sukėlė ortosomniją. Tai negalavimas, kai žmogus bet kokia kaina liguistai siekia kokybiško miego, skelbia „The Guardian“. 

Žmonės, kurie miega trumpiau nei 8 valandas ir jaučiasi gerai, kartais pradeda paniškai norėti miegoti daugiau, o tai blogina savijautą. Suveikia vadinamasis nocebo efektas.

Didžiausia mįslė – paradoksinis miegas

LSMU Kauno klinikų gydytoja neurologė Evelina Pajėdienė LRT.lt teigė, kad programėlės ir kiti miego sekimo prietaisai gali padėti orientuotis, tačiau kol kas tikslumu jie dar negali prilygti miego laboratorijose atliekamiems tyrimams.

Gydytoja, rašanti tinklaraštį „Meškosmiegas.lt“, tikino, kad davikliams sunku užfiksuoti smegenų aktyvumo bangas: „Užsienio šalyse pristatoma vis daugiau prietaisų, kurie padėtų stebėti miegą. Tai ir čiužiniai su davikliais, ir įrenginiai, kuriuos tiesiog galima palikti ant spintelės šalia lovos. Tiesa, net laboratorijoje sudėtinga atvaizduoti smegenų aktyvumo bangas, nes jautrumą sumažina kaukolė ir kiti auginiai, todėl tikėtis, kad tokie įrenginiai bus tikslūs, nereikėtų.“

Pasak jos, kol kas apie miegą vis dar žinome pakankamai mažai, o tyrimai vykdomi tiek molekuliniame, tiek genetiniame lygmenyje. „Mažiausiai žinome apie paradoksinį miegą, dar vadinamą REM, nes nėra žinoma tiksli jo funkcija. Žinome, kad gilusis miegas padeda sudėlioti informaciją, svarbus atminčiai. Paradoksinis miegas yra gana keistas, nes smegenų elektroencefalogramos vaizdas primena būdravimą ir rodo didelį smegenų aktyvumą, nors dauguma kūno raumenų yra atsipalaidavę“, – sakė ji.

Anot medikės, domimasi ir laikrodiniais genais, cirkadinio ritmo tyrinėjimais. „Iš esmės už idėją, kad kiekviena ląstelė turi savo laikroduką, buvo skirta Nobelio premija 2017 metais. Taip pat keliamos idėjos, kad, pavyzdžiui, narkolepsija gali būti imuninės kilmės. Be to, yra įrodymų, kad miego sutrikimai galėtų būti pirmieji Parkinsono ar Alzheimerio ligos simptomai. Pavyzdžiui, jei miego metu pacientas pradeda muštis, blaškytis, aktyviai veikti sapne, tai gali įspėti apie gresiančias ligas”, – aiškino neurologė.

Pats dažniausias miego tyrimas yra polisomnografija (PSG). Jis atliekamas visą naktį stebint ir tiriant žmogų, kuris miega stebėti pritaikytoje patalpoje. Prie smakro, galvos odos ir akių vokų pridedami elektrodai, kuriais matuojamas smegenų aktyvumas ir akių judesiai. Taip pat įrengimai prijungiami prie krūtinės, kad būtų galima sekti širdies ritmą ir kvėpavimą. Be to, prietaisas, uždėtas ant piršto, visą naktį matuoja pulsą ir deguonies kiekį. Visa ši įranga specialistams leidžia sužinoti, kiek laiko užtrunka, kol pacientas užmiega, o tuomet stebėti organizmą esant visoms miego fazėms.

Vis daugiau lietuvių neišsimiega

Neurologė Dalia Matačiūnienė LRT.lt teigė, kad bet koks smulkmeniškas stebėjimas ir nerimavimas miegui nėra geras: „Miego stebėjimo idėja iš esmės yra gera, tačiau tie, kurie pasižymi perdėtu rūpestingumu, nervinasi, kad pusvalandžiu mažiau pamiegojo, gali pabloginti miego kokybę. Papildomas nerimas trukdo miegoti. Privalumas tas, kad žmonės kreipia dėmesį, pradeda laikytis tam tikro grafiko.“

Pasak specialistės, iki galo dar nežinome, kam reikalingas miegas, tačiau sutariama, kad miegas labiausiai reikalingas smegenims.

„Kai kalbame apie smegenyse vykstančius procesus, vis atsiranda naujų tyrimų, faktų. Tiriama miego svarba atminčiai, kalbai. Teigiama, kad miego metu geriau šalinasi toksinai, medžiagų apykaitos produktai. Jei jie susikaupia, įrodyta, kad greičiau pasireiškia Alzheimerio liga, greičiau sensta smegenys. Miegas naudingas daugybei funkcijų, tačiau kol kas dar jų visų tikrai nežinome“, – sakė medikė.

Specialistės teigimu, žmonių, kenčiančių nuo miego sutrikimų, daugėja: „Tai yra civilizacijos liga. Jei kalbėti apie nemigą, nemiga labai susijusi su psichologine sveikata. Psichiatrai tvirtina, kad depresijų, nuotaikos sutrikimų, nerimo sutrikimų daugėja dėl greitėjančio gyvenimo tempo. Miegas su tuo yra labai susijęs.“

Paklausta, kaip gerai išsimiegoti, gydytoja tikino, kad svarbiausia pabandyti įsiklausyti į savo organizmą ir nereikalauti iš miego per daug: „Dažniausiai geriausiai miega tie, kurie net nesusimąsto apie miegą. Tiems, kurie puikiai miega, svarbu nesutrikdyti ritmo, vengti trikdančių faktorių. Tiems, kuriems jau sutriko, svarbiausia mažinti nerimą, nesuabsoliutinti miego, nekaltinti jo dėl visų bėdų. Kuo daugiau žmogus pergyvena, tuo blogiau jis miegos. Svarbi pusiausvyra, teigiamos emocijos iš kitų dalykų, veiklų.“

Anot jos, miego poreikis yra individualus ir genetiškai nulemtas. Visgi tų, kuriems užtektų, pavyzdžiui, 5 valandų miego, yra labai mažai. Daugumai suaugusių žmonių reikia 7–8 valandų miego. Kita tendencija ta, kad daug dirbančių žmonių, kurie miega nepakankamai, iš karto nepajunta miego trūkumo simptomų, tačiau jie pasireiškia vėliau, miego trūkumas tarsi kaupiasi inde, kuris gali būti kažkada perpildytas.

Daugiau kaip 100 sutrikimų

Yra žinoma per 100 įvairių sutrikimų, kurie neleidžia gerai išsimiegoti. Miego sutrikimus galima suskirstyti į keturias pagrindines kategorijas – sunkumai užmiegant, sunkumai išlikti budriam, sunkumai išlaikyti reguliarų miego ritmą ir neįprasta elgsena miego metu (parasomnija).

Sunkumai užmigti arba išmiegoti neprabundant, vadinami nemiga. Tai yra vienas iš dažniausių ir geriausiai pažįstamų sutrikimų. Apie trečdalis žmonijos tai patiria bent kartą per savo gyvenimą. Priešingas sutrikimas, kai sunku neužmigti, vadinamas hipersomnija (arba mieguistumu), tačiau jis ne toks dažnas. Vienas geriausiai žinomų šios grupės sutrikimų – narkolepsija. Narkoleptikai jaučia neįprastai stiprų apsnūdimą dienomis, kurį lydį nekontroliuojami trumpi užmigimai.

Nesugebėjimą išlaikyti reguliaraus miego ritmą gali lemti ir pakitęs kitų dienų ritmas. Pavyzdžiui, dėl pamaininio darbo arba žymaus laiko juostų pasikeitimo. Taip pat tokie sutrikimai gali kilti dėl vidinių problemų, taip pat pakitus tam tikromis smegenų dalimis, atsakingoms už vidinį laikrodį.

Neįprasta elgsena miego metu apima naktinį siaubą (nepainiokite su košmarais), vaikščiojimą miego metu ir parasomnijas REM fazės metu. Naktiniai siaubai ir vaikščiojimas miegant dažniausiai pasitaiko vaikams, su amžiumi ar sąmoningumo pokyčiu dingsta. Tačiau kai kurie iš šių sutrikimų užsitęsia. Tarp REM fazės parasomnijų yra ir sutrikimas, kai neįvyksta sapnus lydintis kūno paralyžius. Žmonės į sapnus pradeda reaguoti judesiais.

Lunatizmas

Miegodami vaikšto iki 15 proc. žmonių. Šis sutrikimas yra būdingesnis vaikams nei suaugusiesiems. Sulaukus 11 ar 12 metų jis įprastai pasitaiko vis rečiau. Lunatikas gali ne tik atsisėsti lovoje, bet kartais atlikti ir sudėtingus kompleksinius veiksmus – vaikščioti, apsirengti, gaminti maistą ar net vairuoti automobilį. Nors, tikėtina, kad lunatikuojantys žmonės elgiasi pagal matomus sapnus, tačiau šis sutrikimas įvyksta ne esant REM, o gilaus miego, NREM fazei.

Miego apnėja

Miego apnėja yra pavojingas miego sutrikimas. Dėl ryklės užpakalinės dalies raumenų atsipalaidavimo susiaurėja kvėpavimo takai ir kvėpavimas nutrūksta dešimčiai sekundžių ar ilgiau. Tai sutrikdo deguonies patekimą į smegenis.

Šis deguonies trūkumas aktyvuoja apsauginę reakciją, skirtą nutraukti gilų miegą, kad būtų išvengta didesnės žalos. Kartais žmonės nuo to prabunda, tačiau dažniausiai tiesiog pereina į kitą miego fazę. Bet kuriuo atveju miegas sutrukdomas, o kenčiantysis nuo šio sutrikimo gali gerai neišsimiegoti.

Narkolepsija

Narkolepsija yra chroniškas sutrikimas, verčiantis žmones staiga užmigti bet kur ir bet kada. Jungtinėse Valstijose nuo šio sutrikimo kenčia vienas žmogus iš 3000. Narkoleptikai teigia, kad jie jaučiasi mieguisti dieną, jiems trūksta energijos, nesugeba sutelkti dėmesio. Šie žmonės per dieną nenoromis kartais užmiega kelioms sekundėms. Kai kurie net ir per šiuos mikromiegus gali rašyti, vaikščioti ar net vairuoti. Dažniausiai narkolepsiją lydi katapleksija, kurios metu raumenys staiga atsipalaiduoja, juos tampa sunku valdyti. Tai siejama su labai mažu neuropeptido hipokretino, atsakingo už budrumo išsaugojimą, kiekiu organizme.

Nemiga

Nuo nemigos kenčiantys žmonės sunkiai užmiega, negali miegoti nepabusdami. Jie gali prabusti naktį ar labai anksti ryte. Todėl dieną jaučiasi neišsimiegoję, pavargę ir be jėgų. Pagrindine šio miego sutrikimo priežastimi laikomas stresas. Tačiau nemiga taip pat siejama ir su kitais sutrikimais – depresija, nerimu, psichozėmis.

Kitos galimos priežastys – plaučių ligos, hormonų disbalansas. Jeigu net pašalinus visas šias priežastis, nemiga nedingsta, bandoma tobulinti „miego higieną“. Tai yra reguliuoti miegojimo ritmą, mitybą, mąstymą, iš miegamojo pašalinant trukdančius šviesos ir garso šaltinius. Žinoma, yra žmonių, kuriems toks miegojimas tinka ir jie gerai jaučiasi visą dieną.

Miego fazės

I. Snaudulys, 1–7 min.

Per pirmąją miego fazę žmogus pradeda snūduriuoti. Akių vokai apsunksta, o galva pradeda nevalingi linkti. Esant šiam periodui žmogų galima lengvai pažadinti, smegenys vis dar yra gan aktyvios. Tačiau elektroencefalografu matuojamas smegenų aktyvumas pradeda mažėti, bangos tampa vis didesnės amplitudės ir smailesnės. Kadangi miego ciklas per naktį kartojasi, į šią pusiau miego, pusiau būdravimo fazę patenkama ir vėliau naktį.

II. Lengvas miegas, 10–25 min.

Po keleto minučių smegenų aktyvumas dar labiau sumažėja, žmogus nugrimzta į lengvą miegą. EEG monitoriuje galima matyti, kad smegenų bangos ir toliau lėtėja, o jų amplitudė didėja. Padažnėja vienos ar dviejų sekundžių aktyvumo bangos, vadinamosios „miego verpstės“. Pasiekus antrą miego fazę, liaunasi žmogaus akių judesiai, tačiau jį vis dar galima lengvai pažadinti.

III. Vidutinio gylio miegas, 20–40 min.

Prasidėjus šiai fazei, dingsta „miego verpstės“. Tai reiškia, kad smegenys jau paniro į vidutinio gylio miegą. III fazė EEG monitoriuje atsispindi delta bangomis su tarpuose kartais pasitaikančiomis greitesnėmis ir mažesnėmis bangomis. Patekus į šią fazę, žmogų pažadinti sunkiau.

IV. Gilus miegas, 20–40 min.

Kartais nesutariama, ar trečioji ir ketvirtoji miego fazės yra atskiros, ar skirtingos tos pačios fazės dalys. Tačiau IV fazė yra pačio giliausio miego laikas, kai žmogų pažadinti ypač sunku. EEG monitoriuje galima matyti aukštas lėtas delta bangas. Miegančiojo raumenys atsipalaiduoja, kvėpavimas tampa lėtas ir ritmiškas. Esant šiai miego fazei didžiausia tikimybė pradėti knarkti.

V. REM miegas, 10–60 min.

Po gilaus miego smegenys kiek prabunda, o elektrinis jų aktyvumas primena nemiegančio žmogaus. Šioje fazėje sapnuojama emociškiausiai. Žmogaus raumenys trumpam paralyžiuojami, o akys pradeda greitai judėti. Iš čia ir fazės pavadinimas (angl. „Rapid Eye Movement“). Miego fazės keičiasi maždaug kas 90 min., todėl kiekvieną naktį patiriami 3–5 aktyvaus, emociško sapnavimo periodai.