Mokslas ir IT

2019.06.13 17:22

Kodėl 3D spausdintuvai žadėtos revoliucijos medicinoje nesukėlė ir kiek dar reikės laukti pergalės prieš vėžį

Ar galite įsivaizduoti pasaulį, kuriame medikai šimtųjų procento dalių tikslumu nustatys, kokie šansai išgyventi, susirgus vėžiu, kuriame imunines ir kamienines ląsteles po kraujotaką nešios nanotransporteriai, o chirurgus–robotus valdys jachta Karibų jūroje plaukiojantis gydytojas?

Žmonėms pavyko atspausdinti dirbtinę širdį, tačiau ji labiau tinka chirurgams praktikantams treniruotis, o ne mūsų organizmą aprūpinti krauju. Kodėl 3D spausdintuvai žadėtos revoliucijos medicinoje nesukėlė ir kiek dar reikės laukti pergalės prieš vėžį – apie tai konferencijos „Innovation drift“ metu diskutavo medicinos profesionalai.

Sukūrė implantą, kuriame veisiasi kaulų čiulpai

3D spausdinimo pradžia laikomi 1984 metai, o pirmieji dirbtiniai organai buvo atspausdinti dar 1999 m. Buvo žadėta tikra medicinos revoliucija, tačiau šiandien ši industrija renkasi paprasčiausiai spausdinamus audinius. Kodėl?

„Mums jau prieš kurį laiką pavyko atspausdinti žandikaulį, bet jis buvo iš medžiagų, kurios yra svetimos mūsų kūnui. Kad sumažintume atmetimo riziką, naudojame, pavyzdžiui, kaulinius audinius. Sumaišius kalcio fosfatą su riebalų rūgštimi, kuri medžiagą sutvirtino, gavome unikalius impantus“, – pasakojo Martinas Jensenas, kurio startuolis „Particle 3D“ pritraukė 750 tūkst. EUR investicijų ir turi pasaulinį patentą.

Bendrovė šiuo metu atlieka bandymus su gyvūnais, ketina produktus pristatyti JAV rinkai. Verslininko teigimu, kaulų čiulpai susiformavo jo sukurtuose implantuose, kuriuose taip pat funkcionuoja kraujotakos sistema, o pati medžiaga suaugo su tikru kaulu. Bendrovė planuoja pradėti bandymus su žmonėmis.

Tokie kauliniai implantai nėra vieninteliai į žmogaus kūną keliaujantys gaminiai, kurie kuriami 3D technologijomis.

„Šiandien medikai atsispausdina organų modelius ir mokosi atlikti ant modelio operaciją. Kuriami kiti kaukolės imlantai su polimerais, kurie yra labai brangūs, tačiau plačiai naudojami. Kepenų ląsteles spausdiname tam, kad būtų galima išbandyti vaistus su jomis. Minkštieji audiniai, oda, protezai. Visa tai yra 3D medicinos rinkos dalis”, – sakė svečias iš Danijos.

Renkasi JAV, o ne Europą

Pasak jo, 2020 metais Europoje bus keičiamos medicininių prietaisų priežiūros ir reguliavimo taisyklės, todėl verslininkams labai sunku žinoti, kokie reikalavimai bus keliami jų produkcijai. „Todėl fokusuojamės į JAV rinką. Europoje naujos taisyklės sieks, kad gydytojas bus visiškai atsakingas už tai, kas keliauja į žmogaus kūną. Be to, JAV nereikalauja bandymų su žmonėmis. Manau, kad labai greitai visi startuoliai atsidurs JAV, o Europos medicinos rinka vėluos labai stipriai ir atsiliks“, –  aiškino jis.

Paklaustas apie 3D medicinos ateitį jis teigė, kad net ir elementarūs atspausdinti daiktai gali padėti besivystančių šalių sveikatos apsaugos sistemai: „Implantai vaikams, kurių kvėpavimo takai yra siplni. Reikia implantų, kurie juos praplėstų sustiprintų. Bioninė akis. Rinkoje turėtų daug atsirasti spausdintų kraujagyslių, nes šiuo metu jos imamos iš kitų žmogaus vietų. Be to, kursime implantus, kurie tam tikroje vietoje išleistų medikamentus.“

Anot startuoio kūrėjo ir paprasti, pigūs tokiu būdų atspausdinti daiktai gali pagerinti sveikatos priežiūrą daugelyje šalių. „Primityvūs įrankiai, protezai, laboratorijos įranga. Afrikoje niekas negali išlaikyti ligoninės su tokiais kaštais, todėl spausdinimas gali išspręsti šią problemą“, – pridūrė jis.

Didelės farmacijos kompanijos nenori investuoti

Dar vienas konferencijos dalyvis Jeroenas Verheyenas, Cambridge universiteto mokslininkas tikino, kad didelės farmacijos kompanijos nenori investuoti į naujų vaistų kūrimą, nes tai neatsiperka: „Grąža yra labai maža ir šiuo metu siekia tik 2 procentus, nors 2010 metais dar siekė 10 procentų. Sukurti vaistą ir įvesti į rinką yra labai brangu. Beveik visos kompanijos domisi onkologija ir nori pasidalyti tą patį pyrago gabalą. Nedidelių kompanijų pelningumas didesnis, kuriasi startuoliai. Pusė pajamų gaunamos iš biotechnologijų kompanijų, kurias įsigija dominuojančios farmacininkų kompanijos.“

Pasak jo, tiek dėl to, tiek dėl griežto reikalavimo kai kurie vaistai vėluoja patekti į rinką, nors galėtų jau šiandien gelbėti gyvybes. „Vaistas rinkos gali nepasiekti ir per dešimt metų. Jeigu nustatoma, kad jis padeda ir yra aktualus, pavyzdžiui, penktadaliui, populiacijos, investuotojai į jo kūrimą nenori investuoti. Nenori padėti penktadaliui pasaulio žmonių. Be to, klinikinių bandymų metu reikia tūkstančių savanorių, kurie nieko nedaro už dyką“, – pasakojo jis.

Jo nuomone, atskyrus tą penktadalį žmonių, kurie pasižymi tam tikrais biomarkeriais, su jais būtų galima atlikti efektyvius bandymus, pasiūlyti kažkokį vaistą, tačiau reikia universitetų, farmacininkų ir startuolių bendradarbiavimo.

Svečias išskyrė ir pagrindines naujų medikamentų grupes: mažų molekulių, peptidų, proteinų, antikūnių, nukleino rūgščių, kamieninių ar T ląstelių.

Pasak jo, šiandien vis dažniau žvalgomasi į kamienines ląsteles, tačiau reikia sukurti jų transportavimo mechanizmą, kuris turėtų būti nanodydžio. Būtent dėl iššūkių ir technologinių trūkumų vis dar dominuoja molekuliniai vaistai, kurie sudaro 65 procentus naujų vaistų. Antikūnių rinka pastaruoju metu auga taip pat (18 proc.).

Lietuvoje medicinos startuoliai – neperspektyvūs?

LRT.lt kalbintas investuotojas teigė, kad Lietuvoje į medicinos startuolius investuojama vangiai, nes investuotojai nežino, kada laukti finansinės sėkmės, be to, supranta, kad po pradinės investicijos reikės milžiniškų pinigų, kuriuos gauti reikės milžiniškų pastangų, o absoliučiai daugumai nepasiseks.

Anot jo, taip sukuriamas užburtas ratas – gerų idėjų netrūksta, bet niekas nenori į balą išmesti pradinės investicijos, nes puikiai suvokia, kad ateityje reiks pritraukti šimtus milijonų ar net milijardus, kad startuolis nenumirtų ir toliau vykdytų veiklą.

Svečias iš Cambridge universiteto taip pat pripažino, kad naujų vaistų ir medikamentų sukuriama vis mažiau, todėl naujausios technologijos yra nepakankamai geros.

„Iš esmės norime surinkti kuo daugiau duomenų, nes vienu metu darome milijonus eksperimentų, perduoti duomenis besimokančioms mašinoms, kurios sukurtų prognozes, kokie vaistai veiks, o kokie ne“, – apie savo veiklą pasakojo svečias.