Mokslas ir IT

2019.06.11 17:45

Lietuvą užklupo alinantis karštis: kas iš tikrųjų yra jutiminė temperatūra ir kodėl taip nepakeliamai karšta

Tautvydas Lukaševičius, LRT.lt2019.06.11 17:45

Lietuvoje prognozuojama 36 laipsnių kaitra, kuri turėtų pagerinti birželio mėnesio karščio rekordą. Kai kurių miestų gyventojai įspėjami taupyti vandenį, o ūkininkai išdžiūvusius laukus lygina su raudonaisiais Marso kanjonais.

Vilniaus universiteto (VU) Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius Arūnas Bukantis LRT.lt teigė, kad tokie ekstremalūs orai problemų kels vis dažniau, o juos lemia tiek iš tropikų atkeliavusios orų masės, tiek sustiprėjusi Saulės spinduliuotė.

Kodėl taip karšta ir kas yra jutiminė temperatūra?

„Temperatūra tiek žiemą, tiek vasarą dažniausiai priklauso nuo kelių faktorių. Pirma, ją lemia oro masių savybės. Jos priklauso nuo to, iš kur masė atkeliavo, kokius terminius ir drėgminius rodiklius atnešė į mūsų regioną. Šiomis dienomis jos (oro masės) atkeliavo iš tropikų regiono, Pietų Europos. Antra, orus veikia ir saulės spinduliuotė. Šįkart karščiai sutapo su ilgiausiomis dienomis, vasaros saulėgrįža, Saulė labai aukštai, spinduliuotė itin stipri. Ji įkaitina dirvožemį, asfaltą, orą“, – teigė profesorius.

Pasak jo, jutiminė temperatūra apskaičiuojama pagal termometro parodymus ir vėjo greitį: „Tokia temperatūra dažniausiai skaičiuojama žiemos sezono metu. Vėjas, judantis oras sustiprina kūno atvėsimą ir žmogus jaučia didesnį šaltį.“

Klimatologo teigimu, vasaros periodo metu skaičiavimai yra sudėtingesni: „Skaičiuojami karščio indeksai. Į juos įskaičiuojama oro drėgmė ir saulės spinduliuotės poveikis. Indeksas gali būti suskaičiuotas, kai kūną veikia tiesioginiai saulės spinduliai ir kai būnama, pavyzdžiui, pavėsyje. Tokie indeksai tiksliausiai parodo aplinkos poveikį žmogui, yra tikslesni ir informatyvesni nei tik termometro parodymai.“

Anot mokslininko, svarbios ir bioklimatinės sąlygos, kurios skirstomos pagal žmogaus veiklą: „Kai žmogus guli paplūdimyje, jam optimali temperatūra yra 22–26 laipsniai. Jei žmogus užsiima fizine veikla, sportuoja, dirba fizinį darbą, greičiau jaučiama šilumos neigiama įtaka. Optimali temperatūra tokiu atveju yra 16–22 laipsniai. Be to, yra ir kritinės ribos – dažniausiai pavojai kyla, kai jutiminė temperatūra yra aukštesnė už odos ir siekia 33–35 laipsnius.“

Daugiausia mirčių pajūryje?

Ekstremalus karštis gali tapti mirties priežastimi. Dažniausiai nukenčia automobiliuose palikti mažamečiai arba sveikatos problemų turintys senjorai. Prognozuojama, kad po 50 metų daugiausia žmonių dėl karščio mirs Baltijos pakrantėje. Kodėl?

Pajūryje yra drėgniau. Karštis ir drėgmė dar labiau alina žmogaus organizmą ir gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Didelė drėgmė ir alinantis karštis gali sutrikdyti sveikatą. Be to, įkaista ir vanduo, kuris ir naktį palaiko didesnę oro temperatūrą. Vadinasi, naktį žmogaus organizmas taip pat negali atsigauti ir pailsėti nuo karščio.

Planeta jau dūsta

Tiesa, karščio bangos ir ekstremali temperatūra toli gražu nėra vienintelė problema. Pasirodo, mūsų planetoje daugėja vietų, kur dėl deguonies trūkumo gyvybė klestėti negali.

„Vadinamosios hipoksijos zonos atsirasdavo pramoninių miestų pakrantėse. Dabar jos plečiasi, jų galima aptikti atvirame vandenyne, jose nelieka deguonies, nelieka sąlygų gyvybei klestėti. Jų susidarymą lemia ir karštis, ir tarša“, – aiškino klimatologas.  

Pasak jo, išeitis – taršos mažinimas. „Pirmiausia reikėtų mažinti teršalų, patenkančių į upes ir vandenynus, kiekį. Kita priežastis – temperatūros kilimas, jis susijęs su globaliais pokyčiais planetoje. Tarša apima ir atmosferą, ir dirvožemį, ir vandenis. Atsiduriame užburtame rate, kuriame visa aplinka darosi labai užteršta“, – pridūrė jis.

Profesoriaus teigimu, ateityje klimatas šils ir toliau: „Daugės ekstremalių ir pavojingų reiškinių, jie bus intensyvesni. Karščio bangos, sausros, liūtys, škvalai, viesulai, poplūdžiai mūsų regione kartosis vis dažniau ir dažniau.“

Kaip jaučiatės, kai jūsų temperatūra pakyla laipsniu?

Nuo 1880 m. vidutinė pasaulinė temperatūra pakilo 0,8 laipsnio. Nors yra teigiančių, kad toks pokytis nėra reikšmingas, mokslininkai siūlo įsivaizduoti žmogaus, kurio temperatūra pakilo beveik laipsniu, savijautą.

Be to, dešimt šilčiausių metų per visą orų registravimo istoriją užfiksuoti vos per du pastaruosius dešimtmečius. Per praėjusį šimtmetį pasaulinis jūros lygis pakilo 17 centimetrų. O štai anglies dioksido kiekis atmosferoje pasiekė rekordinį lygį.

Per 100 metų temperatūros kilimo greitis beveik padvigubėjo. 2017 m. sausis buvo šilčiausias nuo pat modernių orų matavimų pradžios.

Ilgiausia karščio banga

Meteorologai karščio bangomis vadina periodus, kai už vidutinę didesnė temperatūra išsilaiko keletą dienų ir naktų iš eilės. Tokios sąlygos dažniausiai būna susijusios su aukštu atmosferos slėgiu, spaudžiančiu orą prie žemės, slopinančiu cirkuliaciją ir neleidžiančiu formuotis debesims, kurie mestų šešėlį.

Kaip galima tikėtis, rekordiškai aukštos temperatūros dažniausiai pasitaiko dykumų regionuose. Iki šiol aukščiausia kada nors užfiksuota temperatūra Žemėje buvo 56,7 °C. Tai įvyko 1913 metų liepos 10 dieną, Mirties slėnyje, Kalifornijoje.

Toks karštis truko mažiau nei savaitę. Ilgiausiai trukusi didžiausio karščio banga buvo nepalyginamai vėsesnė – vidutiniškai 37 °C. Vis dėlto 160 dienų (nuo 1923 m. spalio iki 1924 m. balandžio) iš eilės tokį karštį kęsti turėjusiems Australijos gyventojams tai buvo menka paguoda.

Daugiausia lietaus

Įsivaizduokite, kokios būtų pasekmės, jeigu per vieną dieną iškristų beveik 2 metrai lietaus. Būtent su tuo 1952 m. kovo 16 d. susidūrė Indijos vandenyne esančios Reunjono salos (Silaoso miesto) gyventojams.

Skaičiuojama, kad vos per 24 valandas čia galėjo iškristi net 1870 milimetrų lietaus. Tačiau tai tebuvo lengvas dušas, nes ant Indijos Čerapundžio gyventojų 1861 m. liepos mėnesį užkrito net 9300 milimetrų.

Daugiausia sniego

1959 metų pradžioje ant Shastos kalno (Kalifornijoje) iškrito tiek sniego, jog jo būtų užtekę pastatyti visą armiją sniego senių. Tarp vasario 13 iki 19 dienos ant slidinėjimo kurorto iškrito 4,8 metro sniego. Tai rekordinis kiekis kritulių iš vienos pūgos visoje Šiaurės Amerikoje.

Visgi sniegingiausios vietos Žemėje titulas priklauso Reinyro kalno nacionaliniame parke esančiam Paradaisui (Vašingtono valstijoje). Nuo 1920 iki 2011 metų nacionalinio parko žemę kasmet padengdavo vidutiniškai daugiau nei 16,3 meto sniego.

Sniegingiausias miestas pasaulyje yra Aomoris Japonijoje. Jame kasmet vidutiniškai iškrinta 7,9 m sniego.