Mokslas ir IT

2019.06.05 15:39

Kūdikio muzikinis skonis: kaip gyvačių kerėtojų fleitos padeda ankstukų smegenims

Tautvydas Lukaševičius, LRT.lt2019.06.05 15:39

Kol grupės „Metallica“ dainos gali mažinti kandidatų į prezidentus patiriamą rinkiminę įtampą, gyvačių kerėjimo fleitos melodija gali padėti vystytis per anksti gimusių kūdikių smegenims. Dar daugiau – Lietuvos mokslininkės tyrimas parodė, kad kūdikiai renkasi gyvą muziką, o ne fonogramą.

Kalifornijoje gimė vos 245 g mergaitė, kuri ligoninėje praleido daugiau kaip 5 mėnesius ir praėjusią savaitę buvo išleista namo. Pasaulyje daugėja per anksti pasaulį išvydusių kūdikių, o, pavyzdžiui, Šveicarijoje, kaip ir daugelyje kitų išplėtotos pramonės šalių, beveik 1 proc. vaikų gimsta neišnešioti, t. y. anksčiau nei 32-ą nėštumo savaitę.

Kasmet šioje šalyje gimsta apie 800 ankstukų. Nors pažengusi medicina ir suteikia naujagimiams galimybę išgyventi, tačiau ankstukams kyla didelė neuropsichologinių sutrikimų rizika.

Muziką užsako neuronų tinklai

Siekdami, kad nerimą keliančioje intensyvios priežiūros aplinkoje pažeidžiamų ankstukų smegenys vystytųsi kuo geriau, Ženevos universiteto (UNIGE) ir Ženevos universitetinės ligoninės (HUG) mokslininkai pasiūlė originalų sprendimą – muziką, sukurtą specialiai tokiems naujagimiams.

Žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ publikuoti pirmieji tyrimo rezultatai išties stebina. Medicininė vizualizacija atskleidė, kad muzikos besiklausančių ankstukų neuronų tinklai, o ypač tinklas, atsakingas už daugelį sensorinių ir kognityvinių funkcijų, vystosi daug geriau, pranešama „Science Daily“.

HUG intensyvios naujagimių priežiūros skyrius kasmet sulaukia 80 ankstukų, gimusių 24–32 nėštumo savaitę. Daugelis iš jų išgyvena, tačiau bent pusei naujagimių diagnozuojami neurologinio vystymosi sutrikimai, todėl ateityje vaikai patiria mokymosi sunkumų ir turi dėmesio bei emocinių sutrikimų.

„Anksčiau gimusių kūdikių smegenys dar būna neišsivysčiusios. Todėl jų smegenų vystymąsi reikia tęsti intensyvios priežiūros skyriuje, inkubatoriuje, kuriame sukuriamos sąlygos, tarsi vaikas vis dar būtų motinos įsčiose“, – aiškina UNIGE Medicinos fakulteto profesorė ir HUG plėtros ir augimo skyriaus vadovė Petra Huppi, vadovavusi šiam tyrimui.

„Smegenų neišsivystimas ir nerimą kelianti sensorinė aplinka paaiškina tai, kodėl normaliai neišsivysto ankstukų neuronų tinklai“, – kalbėjo moteris.

Gyvačių kerėjimo fleita

Ankstukai pasižymi neuronų trūkumu, todėl ir jaučia stresą keliančius dirgiklius, jų aplinką reikėtų praturtinti maloniais dirgikliais. Klausos sitema išsivysto gana anksti, muzika pasirodė esanti puikus pasirinkimas. Bet kokia gi muzika? „Mums pasisekė, kad sutikome kompozitorių Andreasą Vollenweiderį, kuris jau dalyvavo muzikos pažeidžiamoms žmonių grupėms projektuose ir išreiškė didelį susidomėjimą kurti muziką, tinkamą per anksti gimusiems vaikams“, – kalbėjo P. Huppi.

Neuromokslų daktarė ir HUG bei UNIGE mokslininkė Lara Lordier atskleidė specialios ankstukams skirtos muzikos kūrimo procesą. „Buvo svarbu, kad muzikos dirgikliai būtų susieti su kūdikio būsena. Norėjome, kad tam tikru dienos metu kūdikiai pajustų vis kitą malonų dirgiklį: grojome vienokią muziką jiems nubundant, kitokią – užmiegant, o dar kitokią tol, kol naujagimiai būdavo atsibudę“, – apie tyrimą pasakojo L. Lordier.

Prieš kurdamas ankstukams tinkamą muziką, A. Vollenweideris kūdikiams grojo pačiais įvairiausiais instrumentais. Jam begrojant, buvo stebimos naujagimių reakcijos. „Daugiausia reakcijų sulaukė gyvačių kerėjimo fleita, – prisimena L. Lordier. – Išgirdę jos skambesį, smarkiai sunerimę vaikai beveik akimirksniu nusiramino ir sutelkė dėmesį į muziką!“ Taigi kompozitorius sukūrė tris aštuonių minučių trukmės garso takelius, kuriuose girdisi fleitos, arfos ir varpelių skambesys.

Muzika lemia efektyvesnius funkcinius smegenų ryšius

Eksperimentas buvo atliekamas dvigubai aklo tyrimo metodu. Jame dalyvavo anksčiau gimusių kūdikių grupė, kontrolinė anksčiau gimusių kūdikių grupė, kuri klausėsi muzikos, ir laiku gimusių kūdikių kontrolinė grupė. Tyrėjai siekė įvertinti, ar muzikos besiklausančių ankstukų smegenys vystysis panašiai, kaip ir laiku gimusių kūdikių.

Mokslininkai magnetinio rezonanso tomografu tyrė visas tris naujagimių grupes. Ankstukai, kuriems nebuvo grojama muzika, pasižymėjo prastesniu funkciniu ryšiu tarp smegenų sričių nei laiku gimę kūdikiai. Tai patvirtino, kad priešlaikinis gimdymas turi neigiamos įtakos kūdikių smegenų vystymuisi.

„Labiausiai paveikiamas smegenų tinklas, kuris aptinka informaciją ir konkrečiu laiku įvertina jos svarbą, o tada susieja ją su kitais smegenų tinklais. Šis tinklas yra atsakingas už mokymąsi ir kognityvinių užduočių atlikimą, o taip pat ir socialinius santykius bei emocijų valdymą“, – „Science Daily“ kalbėjo L. Lordier.

Intensyvios priežiūros skyriuje vaikai patiria daug pašalinių dirgiklių: nuolat atsidarinėja ir užsidarinėja durys, skamba įvairūs singalai ir pan. Priešingai nei laiku gimęs kūdikis, kuris dar motinos gimdoje prisitaiko prie mamos ritmo, anksčiau gimusiam kūdikiui intensyvios priežiūros skyriuje sunkiai sekasi suprasti įvairių dirgiklių reikšmes.

Kita vertus, A. Vollendweiderio kurtos muzikos klausiusių kūdikių neuronų tinklai buvo labiau išsivystę, muzikos klausiusių ankstukų smegenų tinklų išsidėstymas buvo panašesnis į laiku gimusių kūdikių.

Gyvos lopšinės geriau už įrašus

Gydytoja Rasa Garunkštienė parašė disertaciją „Muzikos terapijos poveikis neišnešiotų naujagimių širdies susitraukimų dažniui, kraujo įsotinimui deguonimi, elgsenai ir tolimesnei raidai”. 

Moksliniame darbe pabrėžiama, kad neišnešioto naujagimio adaptacija ankstyvuoju naujagimystės laikotarpiu yra ypač svarbi tolesnei jo gyvenimo kokybei. Šiuo jautriu vystymosi laikotarpiu aplinkos sukeliamam stresui mažinti taikoma muzikos terapija. Tačiau jos poveikis raidai nėra iki galo aiškus, be to, naudojami įvairūs muzikos terapijos būdai.

Rašoma, kad labai mažo gimimo svorio naujagimių stimuliacija muzika turi būti adekvati dėl jų fiziologinio nebrandumo, todėl muziką jiems reikėtų pateikti kuo efektyvesniu būdu.

Tyrimo metu buvo palygintas gyvai atliekamų ir įrašytų lopšinių poveikis neišnešiotų naujagimių fiziologiniams rodikliams ir elgsenai bei vertinamas muzikos terapijos poveikis jų sveikimui ir tolesnei psichomotorinei raidai.

Nustatyta, kad muzikos terapija ankstyvuoju adaptacijos laikotarpiu efektyviai veikia neišnešiotų naujagimių (iki 32 savaičių pomenstruacinio amžiaus) širdies veiklą ir elgseną, t. y. naujagimių miegas yra gilesnis.

Gyvai atliekamos lopšinės neišnešiotus naujagimius ramina geriau nei įrašytos. Muzikos terapijos įtaka kraujo įsotinimui deguonimi yra nereikšminga. Ilgalaikio muzikos terapijos poveikio grupėje nustatyta tendencija, kad neišnešioti naujagimiai išvyksta iš stacionaro turėdami didesnį svorio prieaugį, palyginti su kontroline grupe.

Reikšmingo poveikio kūdikio psichomotorinei raidai nenustatyta, tačiau pastebėta, kad muzikos terapija stiprina tėvų bendravimą su vaiku ir gali būti aktyviai taikoma nuo naujagimystės.

Mokomės iš kengūrų

Vaikų neurologė Milda Dambrauskienė teigė, kad šiuo metu medikų pasaulyje ant bangos „Nurturing care“ metodika, kuri skatina, kad tėvai su per anksti gimusiais vaikais praleistų kuo daugiau laiko. Nors meilė kūdikiui ir pusoelėjimas yra savaime suprantami dalykai, apie šią metodiką rašoma prestižiniuose mokslo žurnaluose, Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad tinkamas vaiko augimo puoselėjimas yra itin svarbus, kol jis sulaukia 3 metų amžiaus.

Be to, teigiama, kad per anksti gimusiems kūdikiams itin padeda nuolatinis sąlytis su motinos oda. Taip palaikoma tinkama temperatūra, gerėja kvėpavimas ir deguonies įsisavinimas. Moksliniai tyrimai rodo, kad tarsi kengūros sterblėje laikomas kūdikis (nuolatos liečia motinos odą) greičiau priauga svorio, stiprėja vaiko imunitetas ir gerėja apetitas.