Mokslas ir IT

2019.06.05 09:54

Mikroskopinės gyvybės paieškos: ar nusileidimas Europoje netaps pavojingais spąstais?

technologijos.lt2019.06.05 09:54

Europos vandenyno gelmes šildo Jupiterio potvynių energija, todėl visai įmanoma, kad ten esama bent jau mikroskopinės gyvybės. Tik panašu, kad nuleistas zondas gali įklimpti pusnyje.

Ledinis Jupiterio palydovas Europa tyrėjus domina jau seniai. Po jo paviršiumi plyti vandenynas, kuriame galima rasti mikroskopinę gyvybę. Tačiau nutupdyti kosminį zondą ant palydovo gali būti gerokai sudėtingiau, nei manyta. Kai kas tokią misiją vadina potencialiai neįmanoma.

Atrodo, lyg Europą dengtų statmeni ledo sluoksniai, tačiau Planetologijos instituto tyrimai rodo, kad paviršius gali būti toks porėtas, kad vos nutūpęs, bet koks aparatas tiesiog prasmegtų skradžiai.

Mokslininkai praneša, kad Europoje daug dulkių. Tai – neįtikėtinai mažos, nutolusios viena nuo kitos dalelės. Tokia medžiaga mažiau tanki už šviežiai iškritusį sniegą, todėl. kam nors ant jo nutūpus, būtų labai lengva prasmegti.

Tokios išvados remiasi Europą dengiančių dalelių atspindėjimo savybes. Atspindėjimo savybes apibūdina paviršiaus atspindėtos šviesos kiekis – albedo. Paskui mokslininkai palygino surinktus duomenimis su mažo tankio dulkių – aliuminio oksido miltelių – atspindėjimo geba.

Palyginimas atskleidė kelis panašumus, rodančius, kad užšalusį palydovo okeaną dengia dulkės, kurių savybės primena aliuminio oksido charakteristika. Tai yra, paviršių palietęs kosminis aparatas atsidurtų mirtinuose spąstuose. 

Žinoma, savo teorijai patvirtinti tyrėjams teks gauti daugiau duomenų. Mat, anksčiau panašūs nuogąstavimai buvo išsakomi ir mūsų Mėnulio atžvilgiu, tačiau jie, kaip žina, nepasitvirtino.

Naujo tyrimo rezultatus NASA jau sužinojo, tačiau būsimų Europos tyrimo misijų atsisakyti neketina. Tikimasi, kad 2023-2025 metais gali startuoti erdvėlaivis Europa Clipper. Jo tikslas – iš arčiau ištirti palydovą ir įvertinti, ar ledo dengiamame okeane yra gyvybės statybinių blokų.