Mokslas ir IT

2019.05.28 10:37

Švedų profesorius: įsigalės personalizuotas gydymas, biomedicinos profesionalams reikės psichologijos žinių

LRT.lt2019.05.28 10:37

Eurostato duomenimis, pernai beveik 1 iš 5 žmonių Europos Sąjungoje (ES) – arba 19,4 proc. žemyno gyventojų – buvo vyresni nei 65-erių metų amžiaus. Prognozuojama, kad 2070 m. jų dalis bus dar didesnė ir sieks 29 proc.  Lietuvoje tokių gyventojų šių metų pradžioje buvo daugiau kaip pusė milijono.

Visuomenė sparčiai sensta, o tai sveikatos apsaugos sistemai kelia sudėtingus iššūkius. Todėl mokslo svarba sprendžiant šiuolaikines visuomenės sveikatos problemas tampa ypač didelė. Ypač – biomedicininės inžinerijos, kuri, pasak Lundo universiteto (Švedija) profesoriaus Leifo Sörnmo, per pastaruosius dešimtmečius lėmė daugybę svarbių pokyčių, gerinant žmonių gyvenimo kokybę.

Jis tikina, kad biomedicininė inžinerija ne tik lengvina skirtingų pacientų grupių kasdienybę, bet ir siūlomi veiksmingi būdai efektyviau diagnozuoti ir gydyti ligas. Kompiuterinis tomografas, magnetinio rezonanso aparatas, širdies stimuliatoriai, dirbtinės galūnės, išmanieji sveikatos stebėsenos prietaisai. Visa tai – pastarojo laikmečio laimėjimai.

Prof. L. Sörnmo yra garsus mokslininkas, jau daugiau kaip 38 metus plėtojantis biomedicininės inžinerijos technologijas. Jam priklauso 11 Europos ir JAV patentų. Profesorius taip pat yra 3 biomedicininės inžinerijos inovacijas kuriančių įmonių įkūrėjas, pasižymėjęs ir studijų vystymo srityje – Lundo universitete jis įkūrė Biomedicininės inžinerijos katedrą ir Medicininių technologijų vientisųjų studijų (5 metų trukmės) programą, kuri Švedijoje išsiskiria ypač dideliu populiarumu.

L. Sörnmo gegužę tapo Kauno technologijos universiteto (KTU) garbės daktaru. Šis vardas jam suteiktas už daugiau nei dvidešimt metų besitęsiančią partnerystę su Universitetu.

„Nuo pat mūsų bendradarbiavimo pradžios užsimezgė glaudūs ryšiai, davę gražių ir prasmingų rezultatų“, – sakė naujasis KTU garbės daktaras prof. L. Sörnmo. – Tikiu, kad mūsų partnerystė sėkmingai tęsis ir toliau“.

Profesorius iš esmės prisidėjo įkuriant, vystant ir stiprinant biomedicininės inžinerijos mokslo ir studijų kryptį KTU. Tokias studijas Lietuvoje KTU pasiūlė vienas iš pirmųjų.

– KTU garbės daktaro vardas jums suteiktas už ilgametę partnerystę vykdant mokslinius tyrimus ir ugdant jaunuosius mokslininkus biomedicininės inžinerijos srityje. Ką jums asmeniškai reiškia toks įvertinimas?

– Esu labai dėkingas Kauno technologijos universitetui už šį man suteiktą laipsnį. Bendradarbiaudamas su KTU turėjau galimybę dirbti drauge su daugeliu puikių mokslininkų Biomedicininės inžinerijos institute – bendradarbiavimas, prasidėjęs prieš daugiau nei du dešimtmečius, pastaraisiais metais dar labiau sustiprėjo.

Mūsų atliktų bendrų tyrimų rezultatai leido gauti naujų žinių skaitmeninių biomedicininių signalų apdorojimo srityje, ypatingai vystant technologijas, leidžiančias geriau suprasti širdies aritmijas. Džiugu ir tai, kad pasiektais moksliniais rezultatais domisi ir tarptautinė mokslininkų bendruomenė.

– Biomedicininės inžinerijos srityje turite daug metų patirties. Kaip vystėsi ši sritis jūsų darbo laikotarpiu? Kokius įvykusius pokyčius įvardintumėte kaip svarbiausius visuomenei?

– Biomedicininė inžinerija yra plati tarpdisciplininė sritis, kurioje įvyko daugybė svarbių pokyčių, siekiant pagerinti daugelio pacientų grupių gyvenimo kokybę. Mano mokslinių tyrimų srityje efektyvių saugojimo technologijų vystymas suteikė galimybę lengvai ir paprastai išsaugoti ir gauti pacientų duomenis, tarp jų ir biomedicininių signalų ir vaizdų, itin palengvinančių ligų diagnozavimą. Tai, kas anksčiau buvo laikoma nevaldomo kiekio informacija, šiandien puikiai kontroliuojama ne tik dėl duomenų saugojimo technologijų, bet ir įvairių išvystytų metodų, gydytojams palengvinančių svarbios informacijos gavimą.

Kitas reikšmingas pasikeitimas, kurį būtina paminėti, yra tai, kad šiuolaikiniai biomedicininės inžinerijos moksliniai tyrimai atliekami mokslininkų, turinčių stiprius žmogaus psichologijos žinių pagrindus. Kai tik pradėjau biomedicininės inžinerijos tyrėjo kelią 8-ajame dešimtmetyje, dauguma tyrėjų buvo baigę tik elektros inžinerijos programą, todėl jiems labai trūko psichologinių žinių.

– Kokie yra pagrindiniai biomedicininės inžinerijos iššūkiai, su kuriais susiduriama šiandien?

– Be abejonės, biomedicininės inžinerijos tyrimuose kyla daugybė iššūkių. Mano nagrinėjamoje srityje, pavyzdžiui, biomedicininių signalų apdorojime, ypatingai padidėjęs nešiojamųjų prietaisų naudojimas reiškia, kad atliekant mokslinius tyrimus svarbu sutelkti dėmesį į tai, kaip užtikrinti, kad gauto signalo analizė yra patikima esant prastai signalo kokybei. Kitaip, padidėja rizika pateikti neteisingus rezultatus.

Kitas iššūkis – sukurti priemones ir metodus ankstyvam ligų nustatymui, kad gydymas galėtų būti pradėtas ankstyvoje stadijoje. Tai ypač svarbu kalbant apie tokias ligas, kaip prieširdžių virpėjimas, Alzhaimeris ir daugelis kitų.

– Kuo įdomi biomedicininė inžinerija? Kaip paskatintumėte jaunuolį, abejojantį, ar studijuoti šioje srityje, pasirinkti būtent biomedicinos inžinerijos studijas?

– Biomedicininė inžinerija – tarpdisciplininė sritis, apimanti daug įdomių aspektų – nuo etikos iki matematinio modeliavimo. Biomedicininė inžinerija dirba žmonėms: siekiama, kad ligų diagnozavimas taptų tikslesnis, gydymas efektyvesnis, o gyvenimo kokybė geresnė. Yra daug studentų, tiek moterų, tiek vyrų, kurie būtent dėl šių priežasčių yra motyvuoti studijuoti biomedicininę inžineriją.

– Su KTU bendradarbiaujate nuo 1997-ųjų – tai daugiau nei dvidešimtmetis. Kas per tą laiką labiausiai pasikeitė universitete?

– Nuo to laiko KTU Biomedicininės inžinerijos institutas patyrė įspūdingą evoliuciją. Atliekami tyrimai tapo konkurencingi tarptautiniu mastu, buvo sukurtos ir pradėtos įgyvendinti stiprios studijų programos. Be to, universitete tyrimams buvo gerai pritaikytos naujos priemonės ir įrenginiai.

– Kaip toli biomedicinos inžinerijos srityje pažengusi Lietuva, lyginant su kitomis Europos šalimis?

– Mano nuomone, Lietuva biomedicininės inžinerijos srityje yra padariusi didelę pažangą, o kelios mokslinių tyrimų sritys yra tikrai gerai žinomos ir už šalies ribų. Panaši situacija ir Lietuvos biomedicininės inžinerijos pramonėje – ji taip pat stipriai pažengusi į priekį.

– Biomedicinos inžinerija – sparčiai auganti sritis. Žvelgiant į ateitį – jūsų nuomone, kokius pasikeitimus šioje srityje stebėsime po 20-ies metų?

– Tai sunkus klausimas... Tikriausiai bus dar daugiau prietaisų ir programėlių vartotojams, skirtų stebėti jų sveikatos būklę. Idėja medicininį gydymą pritaikyti konkrečiam asmeniui, t. y., vadinamoji personalizuota medicina, kurioje remiamasi asmeninės fiziologinės sistemos modeliavimu ir simuliavimu, greičiausiai po 20 metų bus labai paplitusi.

Be to, medicinai papildomų privalumų taip pat suteikia dirbtinis intelektas, pvz., padeda suprasti ir įvertinti taikyto gydymo ir gautų rezultatų santykį. Tačiau yra ir etinių problemų, kurios turi būti atidžiai išnagrinėtos prieš šioje srityje taikant dirbtinio intelekto sprendimus.

– Kokius tikslus sau turėtų kelti šiuolaikinis mokslininkas?

– Susitelkti į savo idėjų ir jų reikšmės sklaidą. Būti pasiruošusiems sunkiai dirbti, kad išliktų moksle.