Mokslas ir IT

2019.05.22 11:49

NASA akcija: užsiregistruok, gauk bilietą į Marsą ir tavo pavardė atsidurs marsaeigyje

Po to, kai 1972 m. gruodį buvo surengta „Apollo 17“ trijų dienų misija į Mėnulį, joks žmogus nebebuvo palikęs Žemės orbitos. Dabar NASA kviečia žmones užsiregistruoti į tolimą skrydį. Visi užsiregistravę žmonės gaus kelionę patvirtinantį dokumentą, o jų vardai ir pavardės bus išsaugoti marsaeigio mikroschemoje.

Tokia galimybe jau susidomėjo ne vienas lietuvis, o socialiniuose tinkluose aktyviai dalijamasi unikaliomis įlaipinimo kortelėmis. Ant jų parašyta numatoma skrydžio data, pakilimo vieta, nusileidimo vieta Marse ir netgi transporto priemonė, kuria bus skrendama. Tik šiuo atveju tai bus ne lėktuvas, o „ATLAS V-541“ raketa.

Nusileidimo vieta – Jezero krateris. Nors Raudonoji planeta dabar yra šalta ir sausa, nusileidimo vietoje – Jezero krateryje – prieš 3,9–3,5 mlrd. metų tyvuliavo 500 metrų gylio ežeras, į kurį tekėjo upės.

Ką žinome apie Marsą?

2016 m. rugsėjį „SpaceX“ įkūrėjas Elonas Muskas paskelbė apie planus pradėti Marso kolonizaciją vos po dešimtmečio. Ši naujiena apskriejo viso pasaulio žiniasklaidos priemones ir sukėlė nemažai diskusijų. Nors tokiai idėjai netrūko pagrįstos kritikos, vėl pradėta rimčiau kalbėti apie galimybes tyrinėti šią planetą.

Šiandien Marsas yra išties nesvetingas – 95 proc. atmosferos sudaro anglies dioksidas, atšalti gali iki minus 153 °C šalčio. Tiesa, mokslininkai gana užtikrintai teigia, kad prieš kelis milijardus metų sąlygos planetoje buvo kiek kitokios, joje tyvuliavo dideli vandens telkiniai.

Lieka neatsakytas dar vienas svarbus klausimas – ar Marse egzistavo gyvybė? O galbūt ji vis dar ten? Nėra aišku, ar vanduo Marse buvo pakankamai ilgai, kad suklestėtų gyvybė, tačiau, remiantis Žemės pavyzdžiu, tikrai įmanoma, jog primityvi, mikrobiologinė gyvybė galėjo užsimegzti ir šioje planetoje.

Europietiškąja „ExoMars 2020“ ir amerikietiškąja „Mars 2020“ misijomis bus siekiama išsklaidyti pastaruosius neaiškumus. Šių dviejų misijų marsaeigiai žymės naujos Marso tyrinėjimų eros pradžią.

Marsaeigių nuotykiai

1965 m. liepą NASA „Mariner 4“ erdvėlaivis praskriejo Marsą ir į Žemė parsiuntė pirmąsias šios planetos paviršiaus nuotraukas. Nuo to laiko mokslas pirmyn žengė septynmyliais žingsniais ir dabar mums apie šią planetą įvairiausią informaciją siunčia robotai, kurie, kiek mes žinome, kol kas yra vieninteliai šios planetos gyventojai.

Tik pradėjus rengti misijas į Marsą, mokslininkai nebuvo tikri, ko iš jų tikėtis, ką pavyks atrasti. Po truputį buvo sukurtas gana išsamus šio pasaulio vaizdas. Dabar, kai jau turime surinkę daugiau duomenų, pasikeitė ir naujų misijų tikslai bei ambicingumas – žmonija rimtai užsibrėžusi susirasti naujus namus.

Pirmasis žingsnelis Marso pažinimo link – 1976 m. planetos paviršiuje nutūpę NASA „Viking“ programos aparatai. Nors trokštamų rezultatų ši misija nedavė, tačiau pirmosios nuotraukos, padarytos planetos paviršiuje, gerokai pakurstė Marso tyrinėjimų ugnį. 1996 m. paleistas „Mars Global Surveyor“ kosminis zondas sudarė išsamų planetos žemėlapį ir suteikė daugybė informacijos, būtinos ateities misijoms. Be to, šios misijos metu taip pat rasta įrodymų apie vandens egzistavimą Marse, nors ir ledo pavidalu.

Pirmasis marsaeigis į Raudonąją planetą atvyko 1997 m. „Sojourner“ tyrinėjo planetos uolienas ir atrado nemažai panašumų su Žemės uolienomis. 2004 m. prie šio marsaeigio prisidėjo itin sėkmingi „Spirit“ ir „Opportunity“ roveriai, kurie nusileido Geilo krateryje, kur kadaise greičiausiai buvo vandens. O štai 2014 m. į Marso orbitą įskriejęs MAVEN misijos palydovas mums atskleidė, kaip saulės vėjas sunaikino šios planetos atmosferą.

Uostinėdami užuodėme metaną

2014 m. NASA „Curiosity“ marsaeigis nustatė trumpalaikį metano kiekio padidėjimą. Tai yra užuomina (nors ir neįrodymas) apie Marse galimai vykstančius biologinius procesus. Marsaeigyje sumontuotas mėginių analizės instrumentas SAM „uostinėjo“ atmosferą net 20 mėnesių. Kelis mėnesius užfiksuotas metano kiekio padidėjimas, kuris 10 kartų viršijo kitų mėnesių vidurkį.

Tai leido spėti apie lokalizuotą metano šaltinį (uolienos ir vandens sąveika po žemėmis). Tiesa, tai galėtų būti ir po žemėmis gyvenančių mikrobų išskiriamas metanas. Šis atradimas kursto viltį, jog dar ir šiandien Marse galėtų egzistuoti kokia nors gyvybės forma.

Namą statytume iš ledo?

„Mars Ice House“ projektas 2015 m. laimėjo NASA surengtą 3D konkursą. Dar prieš atvykstant žmonėms, robotai vandenį šaldys į ledą ir iš jo formuos sluoksniuotą kupolo formos bazę, o visas namas turėtų būti pagamintas vien iš ledo.

Iš tokio namo naujieji marsiečiai galėtų išeiti ir į jį įeiti labai paprastai ir greitai. Tai palengvintų ir pagreitintų Marso paviršiaus tyrinėjimus.