Jei priklijuosite kramtomąją gumą ant autobuso ar troleibuso sėdynės, galite neišsisukti. Stokholmo universiteto mokslininkai gali nustatyti, kas kramtė gumą, net praėjus tūkstančiams metų, skelbia „IFL Science“.
Tiesa, mokslininkai specialią techniką sukūrė ne tam, kad sudrausmintų neklaužadas, nes tokie tyrimai padeda geriau suprasti, kokie žmonės prieš tūkstančius metų gyveno Skandinavijoje.
Senoviška kramtomoji guma buvo atrasta vakarinėje Švedijos pakrantėje, archeologinių kasinėjimų vietoje. Dauguma žmogaus kaulų sunyksta, o mokslininkai praranda daug naudingos informacijos.
Visgi sudžiūvusi kramtomoji guma gali tai pakeisti. Pasirodo, skandinavų protėviai gumą kramtė tam, kad galėtų pasigaminti įrankių ir ginklų.
9880 metų senumo gumoje mokslininkai aptiko seilių likučių, būtent seilės padėjo nustatyti seniausią žinomą DNR seką. Nors praėjo beveik 10 tūkst. metų, mokslininkams pavyko identifikuoti tris individus, kurie ją kramtė. Tai buvo moteris ir 2 vyrai.
Mokslininkai tikina, kad tai parodo, jog įrankius ir ginklus gamindavo ne tik vyrai, bet ir moterys. Be to, sukandimo žymės rodo, kad šiuos darbus atlikdavo ir vaikai.
„DNR, gauta iš tokios kramtomosios gumos, padeda daugiau sužinoti apie prieš tūkstančius metų klestėjusias kultūras, žmonių migraciją, santykius, ligas ir maistą“, – sakė tyrimo autorius Peras Perssonas.
