Daugybė klientinės dalies programavimo (angl. frontend) Lietuvos ir užsienio specialistų gegužės 16-17 d. susitiks Vilniuje pirmąkart vyksiančioje programuotojų konferencijoje „You Gotta Love Frontend“ (YGLF). Didžiulio dėmesio renginys susilaukė dėl garsių pranešėjų, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Viena jų – inovatyvias komunikacijos programas kuriančioje kompanijoje „Nexmo“ programuotojo advokato (angl. developer advocate) pareigas užimanti Hui Jing Chen.
Jaudulio dėl apsilankymo Lietuvoje neslepianti viešnia iš tolimojo Singapūro savo pranešimo metu kalbės apie skirtumus tarp Europos ir Azijos, pasaulio kalbų įvairovės trūkumą tipografijoje bei pasaulinio tinklo problemas.
Jos atstovaujama įmonė programuotojams siūlo aplikacijų programavimo sąsajas (angl. Application Programming Interface), o jos pareigos yra lyg tiltas tarp produktų naudotojų ir juos kuriančios komandos. Merginai tenka ne tik rūpintis visa technine dokumentacija ir techninio turinio kūrimu, bet ir šviesti bendruomenes konferencijų, paskaitų ir hakatonų metu.
Tiesa, kelias iki tokio pripažinimo buvo ilgas. Hui Jing Chen yra savamokslė programuotoja ir pasakoja, kad tokiu būdu išmokti programavimo subtilybių labiausiai padėjo kantrybė visko mokytis pamažu.
Apie per ilgus metus sukauptą patirtį ji kalbės ir Vilniuje vyksiančioje konferencijoje susirinksiantiems klientinės dalies programavimo entuziastams ir profesionalams. Tai bus jau trečioji YGLF konferencija jai, tačiau pirmoji Lietuvoje.
„Lietuvoje lankysiuosi pirmąkart ir dėl to labai jaudinuosi. Paskaitoje kalbėsiu apie interneto svetainių ir programėlių tipografiją, tačiau ne iš anglakalbių šalių perspektyvos. Reikia pabrėžti, kad jei matome internetą kaip būdą sujungti pasaulio populiaciją, reikia nuveikti itin daug prieš galint jį vadinti išties pasauliniu tinklu“, – tvirtina pranešėja.
„Pasaulinio tinklo“ problemos
Kalbėdama apie interneto problemas, ji visų pirma beda pirštu į kalbų įvairovės trūkumą internete. Mat skaitmeninės technologijos atsirado ir buvo pradėtos tobulinti būtent anglakalbėse šalyse – Jungtinėje Karalystėje ir JAV. Tad ir dabar naudojamų technologijų pagrindas yra optimizuotas dažnai naudojamoms kalboms, bet ne lotyniškiems, pavyzdžiui, arabiškiems ar Rytų Azijos skriptams, kurie susiduria su technologiniais apribojimais.
„Įsivaizduokite, kad žiūrite anglišką filmą, kur bendrauja du lietuvius vaidinantys aktoriai užsieniečiai. Tačiau jų akcentas išduoda, kad jie vos prieš tris dienas nebuvo girdėję šios kalbos. Erzina? Panašus jausmas apima skaitant turinį internete savo kalba, kuri yra iškraipyta arba neatvaizduojama taip, kaip turėtų. Tai lyg subtilus signalas, kad tavo kultūra ir kalba nėra palaikoma. Lietuvių kalbai naudojamas skriptas su daugybe diakritų, pavyzdžiui, raidės ž,š,č, tad taip pat pasitaiko atvejų, kai simboliai yra atvaizduojami neteisingai. Būtent to sukeliamas problemas apžvelgsiu savo prezentacijos metu“, – žada Singapūre gyvenanti programuotoja.
Padėtų kurti daugiau turinio gimtąja kalba
Anot jos, būtent kalbų įvairovė padėtų plečiant informacines technologijas ne tik itin kompiuterizuotose, bet ir besivystančiose šalyse. Ji remiasi mobiliųjų komunikacijų paslaugas teikiančių operatorių duomenis analizuojančia bendrove „GSMA Intelligence“, kuri dar 2016 metais pabrėžė, kad vietinio turinio atvaizdavimas buvo dažniausiai minimas barjeras, trukdantis interneto plėtrai besivystančiose šalyse.
Sprendžiant kalbų atvaizdavimo internete problemas gelbėja pakopiniai stilių šablonai (angl. Cascading Style Sheets, CSS), kurie siūlo daugybę galimybių tipografijai ir tekstų rinkimui. Jie leidžia programuotojams geriau stilizuoti jų kuriamą turinį ir pritaikyti norimai kalbai.
Apie geresnį pakopinių stilių šablonų panaudojimą, nelotyniškus skriptus ir geresnes tipografijos internete technikas konferencijos dalyviai išgirs visai greitai. O visa tai, kaip tikisi konferencijos pranešėja, galbūt paskatins žmones kurti daugiau turinio jų gimtąja kalba.
Kalbės ir apie Europos bei Azijos skirtumus
Specialistė taip pat žada neatsisakyti progos apžvelgti ir programavimo skirtumus Azijoje ir Europoje.
Programavimo srityje Rytų Azijos regionas yra itin greitai augantis dėl ten gyvenančių daugybės talentų. Deja, spartesnę plėtrą stabdo tai, kad dalis jų išvyksta gyventi ir dirbti į JAV ir Europą. O kalbant apie klientinės dalies programavimą, kai kurios organizacijos šiame Azijos regione vis dar nesupranta našumo ir prieinamumo svarbos programuojant. Tačiau, pasak jos, tai pamažu keičiasi.
„Kultūriškai mes nesame tokie išraiškingi kaip mūsų kolegos Vakaruose. Europiečiai taip pat kreipia daugiau dėmesio į atvirąjį kodą (angl. open source), kai Azijoje žmonės vis dar yra labiau technologijų naudotojai. Bet jau daugybė programuotojų prisideda prie, pavyzdžiui, Vue.js, kuris yra atviro kodo JavaScript programavimo kalbos karkasas (angl. framework) vartotojo sąsajoms ir vieno puslapio aplikacijoms kurti. Tad, manau, pusiausvyra keičiasi, nors didesniems pokyčiams dar reikės daugybės laiko“, – prognozuoja Hui Jing Chen .
Apie visa tai ji kur kas išsamiau papasakos konferencijoje Vilniuje, kurios pati laukia ir dėl progos sutikti daugybę bendraminčių ir programavimo srities žvaigždžių.
„Puikiai žinau, kad tai bus nuostabi konferencija! Didžiuojuosi organizatorių komanda, kuri deda labai daug pastangų, kad šis renginys būtų kuo geresnis tiek pranešėjams, tiek konferencijos dalyviams. Pati ketinu sudalyvauti visuose konferencijos pranešimuose, nes pranešėjų vardai išties įspūdingi“, – pagyrų negaili jau greitai į Lietuvą atvyksianti viešnia.
