Mokslas ir IT

2019.05.10 22:06

Tiltų iš makaronų statytojai: Lietuvos garbę pasaulio čempionate ginsiantis lietuvis makaronus perka Latvijoje

Jau aštuntą kartą vykusio Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakulteto organizuojamo Lietuvos čempionato „Makaronų tiltai 2019“ didysis finalas šiemet vėl pažėrė netikėtumų. Į pasaulio čempionatą vyksiantis Lietuvos atstovas LRT.lt papasakojo apie tokių tiltų statybą.

„Studentų iš Latvijos nei 1 kg nesveriantis iš makaronų pastatytas tiltas atlaikė įspūdingą – net 567,2 kg – apkrovą. Šis rezultatas 200 kg pagerino praėjusiais metais moksleivių iš Vievio pasiektą Lietuvos čempionato rekordą (361 kg). Vertinant tik čempionate dalyvavusias lietuvių komandas, Lietuvos rekordas šiemet nebuvo pasiektas“, – sakė VGTU Statybos fakulteto atstovas, vienas iš Lietuvos čempionato „Makaronų tiltai 2019“ organizatorių dr. Arvydas Rimkus.

Antrą vietą čempionate iškovojo KTU atstovaujanti komanda „Alsha 4.1“. Jos tiltas atlaikė 245,3 kg apkrovą. Trečiąją vietą pelnė praėjusių metų čempionato nugalėtojai, Vievio gimnazijos komanda „Pasmerkti“, kuriems dabar ir priklauso esamas Lietuvos rekordas – 361 kg. Šiemet jų tiltas atlaikė 223,4 kg apkrovą.

Broliukai užkėlė kartelę

Netikėtumai laukė ir apdovanojimų įteikimo metu. „Kelialapį į pasaulio čempionatą „World Championship in Spaghetti Bridge Building 2019“ laimėjo RTU komanda, tačiau ji tokį kelialapį jau iškovojo Latvijoje, todėl VGTU įsteigtą bilietą į gegužės 23 d. Vengrijoje, Budapešte, vyksiantį turnyrą jie perleido Lietuvos čempionato antros vietos nugalėtojams – „Alsha 4.1“ komandai. Šios komandos narys Edgaras Alšauskas, praėjusiais metais jau dalyvavo pasaulio čempionate ir atstovavo Lietuvą“, – pasakojo A. Rimkus.

Į pasaulio čempionatą vėl vyksiantis ir Lietuvai atstovausiantis Edgaras Alšauskas LRT.lt pasakojo, kad viskas nekaltai prasidėjo dar 2016 metais: „Tuomet nieko nesitikėdami, įkalbinti ir apšviesti geriausio mokytojo pabandėm sudalyvaut. Pavyko visai neblogai pasirodyt tiek moksleivių finale, tiek atvirame Lietuvos finale. Taip ir užsikabinome, susidomėjome ir štai jau ketvirti metai kaip dalyvauju.“

Pasak jo, lietuviškasis ir pasaulinis čempionatai iš esmės labai panašūs, skiriasi tik techniniai dalykai, pavyzdžiui, tilto apkrova vykdoma ne mechaniniu, bet automatiniu būdu. Be to, skiriasi ir tilto konstrukcijos reikalavimai – kitaip skaičiuojamas svoris, konstrukcija turi būti keliais centimetrais mažesnė negu Lietuvos čempionate.

„Visa kita yra panašu, aišku, nekalbu apie pačią emociją ir atmosferą, kai tenka varžytis tik tarp Lietuvos ir kai tenka garbė atstovauti gimtinę pasaulyje“, – sakė E. Alšauskas.

Paklaustas apie latvių pergalę ir rekordą, varžybų dalyvis taigė, kad latviai jo nenustebino: „Prieš Lietuvos finalą aš per socialinius tinklus su jais ir šiek kalbėjau apie pas juos vykstančius čempionatus, apie tiltų konstrukcijas ir panašiai. Taip pat žinojau jų ankstesnių metų rezultatus pasauliniame čempionate, todėl tikėtis, kad jie nepadarys progreso buvo naivu. Aišku, lietuviams yra kur pasitempti, kartelė užkelta iš broliukų labai aukštai“, –  LRT.lt aiškino tiltų iš makaronų kūrėjas.

Anot jo, labai sunku įvertinti pasiruošimą laiko prasme: „Kiekvienais metais tai vyksta labai skirtingai ir įvariai. Viskas dažniausiai prasideda prieš kelis mėnesius. Atrodo labai daug, tačiau čia susideda įvairūs dalykai: nuo makaronų ir klijų paieškos iki pastatyto eksperimentinio tilto bandymo. Tai užtrunka. Šiais metais, neskaičiuojant medžiagų paieškos laiko, stačiau apie tris savaites, dieną iš dienos tam skirdamas po kelias valandas.“

Latviški makaronai geresni?

Pasaulio čempionate makaronų tiltai yra skirstomi į dvi kategorijas: „bridge“ ir „support“, tai yra tiltai su važiuojamąja dalimi ir be jos.

„Latvijos atstovams yra pavykę kelis kartus užimti pirmąsias vietas „support“ kategorijoje. Lietuvių aukščiausias pasiekimas praėjusiais metais buvo 4 vieta, būtent tada dalyvavau aš su savo komanda“, – dėstė dalyvis.

E. Alšausko teigimu, technologiškai labai svarbu ne tik klijai, bet ir makaronai, netgi jų sudėtis: „Labai svarbu tikslumas, nes, pavyzdžiui, latviai visus makaronus daro automatiškai, pasitelkia kompiuterius, jiems telieka pagal brėžinį suklijuoti preciziškai išpjautas dalis, o mes tai darome rankiniu būdu. Rankomis niekados nepasieksime didžiausio tikslumo ir turėsime nusileisti dirbantiems su kompiuteriais.“

Konkursų dalyvis teigė, kad naudoja parduotuvėse pirktus makaronus, specialiai jų nesigamina. Tiesa, jis rinkosi latviškus makaronus, nes Lietuvoje, jo nuomone, per siaurias pasirinkimas. „Aš šiais metais naudojau makaronus iš Latvijos, nes Lietuvoje tokio tipo nėra, labai siauras pasirinkimas“, – sakė E. Alšauskas.

Konkursas domina ir moksleivius

„Makaronų tiltai 2019“ didžiojo finalo moksleivių komandų įskaitoje pirmoji vieta atiteko Vievio gimnazijos komandai „Pasmerkti“ (223,4 kg), antrąją pelnė Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos komanda „UTVM statybininkai“ (120,8 kg), o trečiąją – Anykščių r. Troškūnų K. Inčiūros gimnazijos komanda „Troškūnai“ (41,7 kg).

Tiltų statymo iš makaronų varžybų populiarumas nesustoja augti ir mušti rekordų – šiemet atrankiniuose etapuose dalyvavo net 175 (pernai – 153) moksleivių komandos iš visos Lietuvos, vyko 18 atrankinių etapų Alytuje, Anykščiuose, Jurbarke, Kaune, Kėdainiuose, Kretingoje, Kupiškyje, Molėtuose, Pakruojyje, Panevėžyje, Prienuose, Šalčininkuose, Šiauliuose, Ukmergėje, Utenoje, Vilniuje. Finale susitiko ir dėl čempionų titulo varžėsi 12 moksleivių bei 3 studentų komandos iš Lietuvos ir Latvijos.

Lietuvos čempionato „Makaronų tiltai“ taisyklės paprastos: kiekviena komanda, sudaryta iš 1–4 narių, pasitelkusi 1 kg makaronų ir klijų turi pastatyti tiltą, išlaikantį kuo didesnę apkrovą. 2011 m. startavęs su keturiomis VGTU Statybos fakulteto studentų komandomis ir 23 kg apkrovą išlaikiusiu stipriausiu tiltu, čempionatas išaugo iki visos šalies čempionato, kuriame susitinka geriausi Lietuvos tiltų iš makaronų statytojai.