Žmonija sparčiai naikina natūralią aplinką, nuo kurios priklauso jos pačios klestėjimas ir netgi išlikimas, rašoma paskelbtoje Jungtinių Tautų ataskaitoje.
Pokyčiai, sukelti dešimtmečius vykdyto grobuoniškos išteklių naudojimo ir miškų, vandenynų, dirvožemių ir oro taršos kelia visuomenei „mažų mažiausiai tokią pačią grėsmę kaip klimato kaita“, sakė Robertas Watsonas, pirmininkavęs 132 šalių atstovų susitikimui, kurio metu buvo patvirtinta ataskaita, parengta 450 ekspertų.
Dokumento autoriai rašo, kad milijonui gyvūnų ir augalų rūšių gresia pavojus išnykti, daugeliui – per kelis ateinančius dešimtmečius, nustatė tyrėjai.
Unikalių gyvybės formų spartėjantis nykimas, kuris jau dabar vyksta dešimtis arba šimtus kartų greičiau negu per pastaruosius 10 mln. metų, gali sukelti Žemėje pirmąjį masinį rūšių išmirimą per pastaruosius 66 mln. metų. Vėliausias didelio masto rūšių išmirimas nušlavė visus dinozaurus, išskyrus paukščių protėvius.
Trumpuoju laikotarpiu žmonijai grėsmės nėra, sakė Vokietijoje veikiančio Helmholtzo (Helmholco) aplinkos tyrimų centro profesorius Josefas Settele. Jis taip pat yra JT Tarpvyriausybinei biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų platformos (IPBES) vienas iš vadovų.
„Ilgesniu laikotarpiu – sunku pasakyti, – jis sakė naujienų agentūrai AFP. - Jeigu žmonės išnyks, gamta ras būdą, kaip būdavo visada.“
Siekiant sustabdyti šias grėsmingas tendencijas ir atgręžti procesus atgal reikėtų „transformatyvių pokyčių“ – iš pagrindų pertvarkyti gamybos ir vartojimo įpročius visose srityse, ypač susijusiose su maistu, nurodoma ataskaitoje.
„Pasaulio mastu silpniname savo ekonomikų, pragyvenimo, maisto saugumo, sveikatos apsaugos ir gyvenimo kokybės pagrindus“, – perspėjo R. Watsonas.
„Transformatyvius pokyčius suprantame kaip fundamentalų, sistemos masto pertvarkymą“, – pridūrė jis.
Pasak eksperto, tikėtina, kad tokios pastangos sulauktų „suinteresuotų šalių“ stipraus pasipriešinimo.
