Mokslas ir IT

2019.05.05 13:31

Vienas jauniausių pasaulio milijardierių: vieną iš kompanijų vos per metus pardavė už 900 mln. dolerių

Tautvydas Lukaševičius, LRT.lt2019.05.05 13:31

Dar būdamas dešimties metų jis pradėjo programuoti. Naktinėdavo mokykloje, nes namie tėvai neišgalėjo nupirkti kompiuterio. Šiandien jo turtas vertinamas maždaug 1,5 milijardo eurų, o sėkmingi IT projektai tapo pavyzdžiu kitiems.

„Mano socialinis gyvenimas tragiškas, visą laisvalaikį skiriu savo įmonėms, tačiau nesu nė karto pagalvojęs, kad turėčiau daryti kažką kita”, – „Vilnius Tech Park” vykusiame susitikime su Lietuvos IT rinkos lyderiais teigė vienas jauniausių pasaulio milijardierių Bhavin Turakhia.

Darbas, kurį dirbtų už dyką

Per pastaruosius 22 metus B. Turakhia sukūrė penkis sėkmingus globalius verslus. Būdamas 17, jis buvo vienas iš „Resellerclub”, „Logicboxes” ir „BigRock” įkūrėjų. 2014 m. jis pardavė šių kompanijų akcijas už 160 mln. JAV dolerių. 2010 m. jis buvo vienas iš media.net įkūrėjų, ji 2016 m. buvo parduota už 900 mln. JAV dolerių. B. Turakhia šiuo metu yra „Radix”, „Flock” ir „Zeta” vadovas.

Pasak jo, kiekvienam startuolio kūrėjui svarbiausia pagalvoti, ar tai, ką jis ketina kurti, jam patinka, ar tokį darbą jis sutiktų dirbti ir už dyką. „Su broliu įkūriau kompaniją, kai man buvo septyniolika. Juokaudamas galiu pasakyti – nekurkite tokių kompanijų, nes visas gyvenimas būna susijęs su jomis. Neturi laisvalaikio, socialinio gyvenimo, viskas sukasi aplink jas, o ne apie tave”, – pasakojo šiuo metu 3 kompanijas valdantis vyras. 

Jo teigimu, verslas labai panašus į sporto varžybas: „Svarbiausia pasamdyti tinkamiausius žmones. Sporte juk agentai jau stebi sportininkus nuo vaikystės, renka duomenis, suranda jiems tinkamiausią komandą. Kiek iš mūsų gali pasakyti, kad tiek laiko ir pastangų skyrėm ieškodami darbuotojų? Šiandien jau taip pakėlėme kartelę, kad jei palikčiau savo įmones, greičiausiai vėl manęs nepriimtų, nepasamdytų, nes aš netikčiau. Ar šimtas vidutiniškų bėgikų aplenktų čempioną? Juk Boltas bėga greičiau, nei mano mama važiuoja automobiliu Indijoje (47 km/val.) Ar šimtas muzikantų gali sukurti tai, ką sukūrė Bethovenas?”

Švieslenčių nauda

Milijardieriaus nuomone, tiek sporte, tiek startuolių versle vadybininkai ir komandų vadovai nėra svarbiausi. „Treneriai pasiekia rezultatų. Treneriai skatina žaidėjus būti geriausiais, nors patys nežaidžia. Sėkmingas vadovas turi treniruoti komandą, o ne administruoti. Darbuotojai turi disponuoti ta pačia informacija kaip vadovai, tada jie jaučiasi kompanijos dalimi”, – dėstė jis. 

Be to, jis patarė visiems turėti ilgalaikę viziją, kurią žinotų ir suprastų visi darbuotojai. Nesvarbu, ar jų yra tūkstantis, ar dešimt tūkstančių.

Svečias IT specialistus nustebino ir palyginimu su švieslente: „Sekite rezultatus. Pažiūrėkite, kiek informacijos yra švieslentėse sporto varžybų metu. Kiek sportininkų statistikos išanalizuoja žurnalistai? Kiek iš mūsų seka įmonės duomenis ir juos viešina darbuotojams nuolatos? Įsivaizduokite, kad žaidėjams nepasakome rungtynių rezultato ir vėl siunčiame juos žaisti. Negalime pegerinti to, ko negalima pamatuoti realiais skaičiais.”

Verslininko teigimu, idealiu atveju kiekvienas žaidėjas žino, kokia jo veiksmų įtaka galutiniam rezultatui. Techninė pražanga yra papildomas varžovų taškas krepšinyje, gauta raudona kortelė padidina galimybę pralaimėti futbole. Darbuotojai turi suprasti, ką jo darbas duoda. Kaip jo atliktas darbas padeda kompanijai? Lyderiai turi padėti darbuotojams aiškiai matyti, kokia jų atliktų darbų reikšmė.

Geriausius sunku sugadinti

Įdomu tai, kad, startuolių kūrėjo nuomone, tinkamų darbuotojų pasamdymas daugeliu atvejų kainuoja mažiausiai. Mažiau nei įranga, reklama, bet padidina sėkmės galimybę labiausiai. Be to, geriausi rezultatai pasiekiami, kai darbuotojai save laiko partneriais, bendrovės dalimi.

„Jei geriausi mokiniai patenka į gerą mokyklą, universitetą, jie jų nesugadins. Atrankos sistema automatiškai mokyklą ar universitetą jau padaro gerą. Tiesa, samdydami ir mes mokomės iš klaidų. Ieškome problemų sprendėjų, kūrybingų žmonių, mums tai netgi svarbiau už žinias ir gebėjimus. Turime pajusti, kad be to žmogaus mums kažko trūksta”, – apie A komandos paieškas pasakojo B. Turakhia. 

Anot jo, blogiausia, kai tu būtinai turi užpildyti poziciją ir priimti darbuotoją, nes jau sugaišai daug laiko. Dažnai palyginame naują darbuotoją su blogiausiu darbuotoju, o tai didelė klaida. Naujas darbuotojas bent jau turėtų būti pranašesnis už vidutinioką. Be to, svarbu, ar mes galime išmokti kažko naujo iš pasamdyto darbuotojo? Kai neturi garsaus prekės ženklo, daug pinigų, galbūt galima sužavėti tikslu, kurio sieki.

Motyvacinės sistemos gali ir pakenkti

„Geriausias darbuotojas yra tinkamiausias tau ir tai konkrečiai kompanijai. Jei jis netinka čia, jis tikrai gali tikti kitur. Atleisti visada sunku, bet kuo tai anksčiau padaroma, tuo daugiau naudos gauna visos pusės. Visgi įmonė, mano nuomone, turi būti ne šeima, bet labiau kaip sporto komanda”, – aiškino Londone gyvenantis ir iš namų dirbantis verslininkas.

Jo nuomone, kurdami bet kokią įmonę, sėkmingi žmonės negalvoja, kad tai daro dėl pinigų: „Esu ne naivus, bet tikrai tikėjome, kad galime unikaliai išspręsti egzistuojančią problemą. Niekas jos nesprendė, o mes turėjome idėją, kaip tai padaryti. Pavyzdžiui, negi visi puslapiai turi naudoti pabaigą „.com”. Galbūt galime rasti geresnį internetinio identiteto variantą?”

Pasak jo, atlyginimo susiejimas su rezultatais ne visada yra gerai. Juk tada žmonės nusibrėžia mažesnius tikslus, kad tik juos galėtų patenkinti. Jie netenka ambicijų, o tai nėra gerai.

„Skaitydami naujienas dažnai matome – štai viena kompanija vertinama 100 mln. JAV dolerių, o kita pasiekė jau 200 mln.”, – susirinkusiems sakė B. Turakhia. „Tai sukuria įspūdį, kad startuolio verte galime matuoti jo sėkmę, nors iš tiesų sėkmė turėtų būti matuojama klientų skaičiumi ir kitais rodikliais, rodančiais verslo tvarumą. Mano patarimas būtų paprastas – susikoncentruoti į vertės klientams ir darbuotojams kūrimą, o su augančiu verslu augs ir jo vertė”.