Mokslas ir IT

2019.04.21 18:05

Sapnai, nemiga ir vaikščiojantys lunatikai – paslaptingas miego pasaulis vis dar mįslė mokslininkams

Tautvydas Lukaševičius, LRT.lt2019.04.21 18:05

Žmonės maždaug trečdalį gyvenimo praleidžia miegodami. Miego reikia tiek žinduoliams, tiek paukščiams ar reptilijoms. Praleidus 24 valandas be miego kognityviniai gebėjimai supanašėja su žmogaus, kurio kraujyje yra promilė alkoholio. Ar miegas mums tikrai toks svarbus?

Randy‘s Gardneris gali girtis oficialiu pasaulio rekordu, kurį 1964 m. pasiekė nemiegojęs 264 valandas (11 parų). Tačiau šiandien oficialiai jo pagerinti nebepavyktų niekam. Nuo 1989 m. tokie rekordai į rekordų knygą nebegali patekti, nes yra per daug pavojingi.

Miegas – ne ką mažiau svarbus nei maistas. Pavyzdžiui, be miego žiurkės nugaišta per 2–3 savaites. Per tiek pat laiko jos taip pat nugaišta nemaitinamos. Dar daugiau, kai jūros žinduoliai miega, vienu metu „ilsisi“ tik pusė jų smegenų. Taip jie gali vis iškilti į paviršių įkvėpti oro.

Daugybė mokslinių teorijų

Yra sukurta labai daug teorijų, kodėl mes miegame. Vieni mokslininkai teigia, kad tai būdas pailsėti po dienos darbų, kiti – kad taip mes tausojame energiją. Kai kurie mano, kad miego poreikis išsivystė tiesiog kaip būdas „prastumti“ laiką, kol galėsime nuveikti ką nors naudingo.

Kūnas juk gali pailsėti, kai tyliai ir ramiai sėdime ar medituojame. Naktį miegodami sutaupome tik apie 100 kilokalorijų, taigi žmonės tikrai rastų efektyvesnių būdų energijai taupyti. O versija, kad tai tik patogus būdas praleisti „nenaudingą“ nakties laiką, tampa absurdiška vien prisiminus mažiausių sąnaudų principu besivadovaujančią gamybą. Kol kas naujausios ir įtikinamiausios versijos yra susijusios su žmogaus sąmonės ir pasąmonės veikimu.

Nustatyta, kad kai trūksta miego, prastėja kognityviniai gebėjimai, o smegenys negali dirbti visa jėga.

Tampa sunku įsiminti, išmokti naujus dalykus, planuoti ir mąstyti. Miego trūkumas gali stipriai paveikti žmogaus būseną – jis gali tapti irzlus, padidėja širdies ligų rizika. Be to, kyla ir tiesioginių pavojų – neišsimiegoję vairuotojai dažniau būna kalti dėl eismo įvykių.

Miegą galima suskirstyti į dvi pagrindines fazes. Negreitų akių judesių (NREM) ir greitų akių judesių (REM). Didžiąją dalį (apie 75–80 proc.) miego praleidžiame esant NREM fazei. Tai, kad žmogus yra šioje stadijoje, nustatoma iš specifinio smegenų elektrinio aktyvumo, didelės amplitudės, lėtų delta bangų.

Esant šiai stadijai, mūsų miegas yra giliausias. Gilus miegas yra svarbus atsiminimams persikelti iš trumpalaikės į ilgalaikę atmintį. Be to, būtent NREM fazės metu organizmas pagamina daugiausiai augimo hormono, kuris yra labai svarbus ląstelėms sėkmingai atsinaujinti ir daugintis.

O štai tiksli REM fazės funkcija kol kas neaiški. Šios miego fazės trūkumas sukelia mažiau padarinių. Per pirmas dvi savaites be REM miego žmonės beveik nepastebi jokių blogybių. Tačiau būtent REM fazės metu mes regime ryškiausius sapnus. Vis dėlto mes sapnuojame tiek NREM, tiek REM fazių metu, tik ne visada prisimename. NREM metu sapnai dažniausiai yra bendresni, idėjiniai, o REM metu – ryškesni ir emociniai.

Kai kurie mokslininkai mano, kad REM miego metu mums tarsi sukuriama „treniruočių aikštelė“, kurioje saugiai galime pasipraktikuoti esant sudėtingoms situacijoms ir emociniams išgyvenimams. REM miego metu raumenys kurį laiką būna iš dalies paralyžiuoti, kad nepradėtume reaguoti (judinti kūną) į sapne patiriamas emocijas ar įvykius. Kiti mano, kad tai yra smegenų būdas apdoroti atsiminimus ar metodas tvarkytis su nemaloniomis emocijomis ir jausmais. Tačiau visos šios teorijos turi trūkumų, vienareikšmio atsakymo mokslininkai kol kas nežino.

Mitai ir tiesos: kodėl mes miegame?

Viena iš pirmųjų teorijų apie miegą aiškino, kad tai evoliucijos nulemtas apsauginis mechanizmas, skirtas saugiai praleisti laiką. Pavyzdžiui, medžiojami gyvūnai, puikiai matantys naktį, dieną gali miegoti tam, kad sumažėtų tikimybė būti pastebėtiems plėšrūnų. Tiesa, ši teorija nepaaiškina, kodėl nuo nemigos išsekę žmonės gali nugrimzti į miegą bet kuriuo paros metu ar net esant pavojingai situacijai.

Viena didžiausių problemų, sukeliamų nemigos, yra suprastėjusios kognityvinės funkcijos, bloga nuotaika. Daugėja įrodymų, kad miegas padeda atsikurti smegenims. Tačiau nėra daug duomenų, kurie leistų manyti, kad miegant kūnas greičiau susigrąžina jėgas nei kokybiškai ilsintis ar medituojant.

Viena stipriausių teorijų apie miegą – kad jis padeda susitvarkyti sąmonei ir pasąmonei. Per dieną smegenys bombarduojamos milžiniško kiekio informacijos, kurios visos neįmanoma įsisąmoninti. Miegant protas šią informaciją analizuoja ir tvarko, selektyviai parenka patyrimus, kuriuos reikia išsaugoti sąmonėje ar pasąmonėje. Sapnai tam tikra prasme atspindi žmogaus vidinį pasaulį.

Greičiausiai miegas atlieka daugybę funkcijų vienu metu, dėl to išskirti vienos priežasties nepavyks. Aišku viena – mūsų mąstymas ir elgesys su aplinka atsispindi sapnuose, o jie daro įtaką ir mums pabudus. 

Miego ciklai

Per naktį patiriame mažiausiai penkis miego ciklus, kurių kiekvienas trunka 90–110 minučių. Penki miego ciklai yra išskirti pagal elektrinio aktyvumo pokyčius smegenyse, kuriuos galima užfiksuoti elektroencefalografija.

Pirmojo ciklo pirmoji fazė prasideda mieguistumu. Jūs vis prarandate ir atgaunate sąmoningumą. Vėliau, po lengvo, paviršutiniško miego, prasideda du gilaus miego periodai. Smegenų aktyvumas pradeda silpti, kvėpavimas ir širdies plakimas sulėtėja, nukrinta kūno temperatūra. Kuo toliau, tuo sunkiau tampa jus pažadinti.

Tačiau po to smegenų aktyvumas vėl didėja, jis pradeda priminti būdravimą. Tuomet jūs patenkate į REM miego fazę, kurios metu sapnuojate ryškiausius sapnus. Šis ciklas, kurį sudaro penkios fazės, kartojasi kelis kartus per naktį, kas kartą REM miego trukmė ilgėja.

Smegenų apsivalymas

Smegenys yra gana „ėdrios“ energijai. Jos sudaro vos 2 procentus visos kūno masės, tačiau sunaudoja 25 procentus visos organizmo energijos. Rochesterio universiteto Medicinos centro mokslininkai mano, kad smegenys atlieka „apsivalymą“ būtent miego metu. Likęs kūnas išvalomas per limfinę sistemą, tačiau smegenys yra išskirtinis organas, kurio limfagyslės nesiekia.

Centrinė nervinė sistema yra panirusi į skaidrų skystį, vadinamą likvoru, kuriame šalinimo produktai gali būti tirpinami. Dienos metu šis skystis būna smegenų išorėje, tačiau laboratoriniai tyrimai atskleidė, kad miegant atsiveria tarpeliai tarp smegenų ląstelių ir į juos suplūsta skystis. Keliaudamas palei kraujagyslių išorę, šis skystis išvalo visus smegenų kampelius, taip padėdamas atsikratyti nepageidaujamų molekulių.

Miego sutrikimai

Yra žinoma per 100 įvairių sutrikimų, kurie neleidžia gerai išsimiegoti. Miego sutrikimus galima suskirstyti į keturias pagrindines kategorijas – sunkumai užmiegant, sunkumai išlikti budriam, sunkumai išlaikyti reguliarų miego ritmą ir neįprasta elgsena miego metu (parasomnija).

Sunkumai užmigti arba išmiegoti neprabundant, vadinami nemiga. Tai yra vienas iš dažniausių ir geriausiai pažįstamų sutrikimų. Apie trečdalis žmonijos tai patiria bent kartą per savo gyvenimą. Priešingas sutrikimas, kai sunku neužmigti, vadinamas hipersomnija (arba mieguistumu), tačiau jis ne toks dažnas. Vienas geriausiai žinomų šios grupės sutrikimų – narkolepsija. Narkoleptikai jaučia neįprastai stiprų apsnūdimą dienomis, kurį lydį nekontroliuojami trumpi užmigimai.

Nesugebėjimą išlaikyti reguliaraus miego ritmą gali lemti ir pakitęs kitų dienų ritmas. Pavyzdžiui, dėl pamaininio darbo arba žymaus laiko juostų pasikeitimo. Taip pat tokie sutrikimai gali kilti dėl vidinių problemų, taip pat pakitus tam tikromis smegenų dalimis, atsakingoms už vidinį laikrodį.

Neįprasta elgsena miego metu apima naktinį siaubą (nepainiokite su košmarais), vaikščiojimą miego metu ir parasomnijas REM fazės metu. Naktiniai siaubai ir vaikščiojimas miegant dažniausiai pasitaiko vaikams, o su amžiumi ar sąmoningumo pokyčiu dingsta. Tačiau kai kurie iš šių sutrikimų užsitęsia. Tarp REM fazės parasomnijų yra ir sutrikimas, kai neįvyksta sapnus lydintis kūno paralyžius. Žmonės į sapnus pradeda reaguoti judesiais.

Įvairių miego sutrikimų gydymas skiriasi, tačiau beveik visi šie sutrikimai gali būti išsprendžiami tiesiog pakeitus miegojimo ar viso gyvenimo aplinką, sveikai maitinantis, sportuojant ir pozityviai mąstant bei elgiantis.

Miego tyrimai

Pats dažniausias miego tyrimas yra polisomnografija (PSG). Jis atliekamas visą naktį stebint ir tiriant žmogų, kuris miega stebėti pritaikytoje patalpoje. Prie smakro, galvos odos ir akių vokų pridedami elektrodai, kuriais matuojamas smegenų aktyvumas ir akių judesiai.

Taip pat įrengimai prijungiami prie krūtinės, kad būtų galima sekti širdies ritmą ir kvėpavimą. Be to, prietaisas, uždėtas ant piršto, visą naktį matuoja kraujospūdį ir deguonies kiekį kraujyje. Visa ši įranga specialistams leidžia sužinoti, kiek laiko užtrunka, kol pacientas užmiega, o tuomet stebėti organizmą esant visoms penkioms miego fazėms.

Kas trukdo gerai išsimiegoti?

Nūsų organizmą reguliuoja vidinis cirkadinis laikrodis, kurį veikia suprachiazmatinis branduolys. Šio laikrodžio parą sudaro maždaug 24 valandos. Biologinį mūsų paros laikrodį reguliuoja saulės šviesa. Melsvai šviesai pasiekus receptorius akyse, jie apie tai informuoja „laikrodį“, kankorėžinę liauką. Tuomet sumažinamas miego hormono melatonino kiekis organizme. Tai smegenims duoda signalą, kad metas prabusti.

Jeigu akis šviesa pasiekia neįprastu metu ar neįprastai ilgai, tai miego ritme gali sukelti sumaištį. Todėl svarbu užtikrinti, kad miegamajame būtų kuo tamsiau. Daugybė elektroninių įrengimų skleidžia tokią šviesą, kuri veikia žmogaus biologinį ritmą. Naudodami prietaisus su šviečiančiu ekranu, galite supainioti smegenis, paveikti melatonino gaminimąsi ir atidėti mieguistumą. Sureguliuoti cirkadinį ritmą gali padėti reguliaraus miego tvarkaraščio laikymasis (net ir savaitgaliais), taip pat reiktų ryte pamatyti saulės šviesą.

5 populiarūs mitai apie miegą

Avių skaičiavimas padeda greičiausiai užmigti. Šiam mitui iššūkis buvo mestas Oksfordo universitete. Tyrėjai nemigą kenčiančių žmonių paprašė bandant užmigti skaičiuoti avis, įsivaizduoti raminančią vietą arba nedaryti nieko. Dalyviai, įsivaizdavę juos raminančią vietą, užmigo vidutiniškai 20 min. greičiau nei kiti.

Žiovavimas išbudina. Žiovavimas jau seniai siejamas su nuovargiu. Buvo sakoma, kad žiovaujant į smegenis patenka daugiau deguonies, todėl jos suaktyvėja. Visgi nauji tyrimai leidžia manyti, kad mes žiovaujame siekdami smegenis atvėsinti. Giliai įkvėpdami užtikriname, kad smegenys dirbs esant optimaliai temperatūrai.

Paaugliai yra tingūs – dar vienas mitas. Žmonėms nuo 10 iki 25 metų rekomenduojama miegoti apie devynias valandas, todėl nereikėtų stebėtis, kad jaunuoliai nori ilgiau pamiegoti.

Daugelis yra girdėję, kad pažadinus per miegus vaikštantį žmogų, jį galima pražudyti. Pažadinus lunatiką, jis lieka sutrikęs ir nesiorientuoja aplinkoje, tad gali patekti į pavojingą situaciją. Tačiau pats vaikščiojimas miegant yra gerokai rizikingesnis.

Pasimėgavus sūriu gali kankinti košmarai. Didžiosios Britanijos sūrių gamintojų taryba, siekdama sugriauti šį mitą, atliko tyrimą. Ji 200 savanorių kiekvieną vakarą visą savaitę davė po 20 g sūrio ir paprašė užrašinėti savo sapnus. Nebuvo jokių košmarų.